Užgavėnių reikšmė katalikiškoje Europoje
fsspx.lt Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė ...
Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...
Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės?“ buvo kalb...
fsspx.lt Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė ...
Sugriauta biblinio pranašo Jonos kapo bažnyčia Irakui esant ant valstybės žlugimo ribos, mokesčiais ypač persekiojamos mažumų grupės, labiausiai Irako krikščionys, kurių tūkstančiai buvo priverst...
Liepos 28 dieną JAV valstybės sekretorius John Kerry, vienas iš aukščiausių šalies pareigūnų, pristatė „Ataskaitą apie religijos laisvę“ pasaulyje 2013 metais. Tai viena iš išsamiausių tokio tipo...
Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės dreb...
Kartais taip pavadinu kai kuriuos savo kolegas gydytojus. Dažnai labai gerus specialistus. Net su mokslinėmis regalijomis. Protingi neužpyksta, nes tai darau be jokio pykčio ar nepagarbos. Taip kartai...
Niujorko žydų Stokholmo sindromas - jie balsavo už antisemitąNiujorko Demokratų partijos pirminius kandidatų į mero postą rinkimus laimėjo atvirai antisionistinėmis nuostatomis garsėjantis iš Ugandos ...
Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...
Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...
9 komentarai
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinomos visoje Europoje. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko).
Kaip bažnyčios buvo statomos senųjų šventyklų vietose, taip ir senosios šventės buvo "perimamos" jas "pervardinant" ir "pritempiant" prie kokių nors biblijinių įvykių. Taip buvo tiesiog paprasčiau ir veiksmingiau, negu uždrausti giliai įsišaknijusias ir su gamtos ciklais susijusias tradicijas ir įvesti savas, kurios kažin, ar būtų prigijusios.
Taip, principas tikrai toks. Nors jis ne visada galioja - dažnai teigiama, kad šventė minėta dar pagoniškais laikais, o paskui krikščionybė ją perėmė ir pakeitė prasmę, kaip, pavyzdžiui, yra su Kalėdų data. Atseit, Kalėdų data buvo parinkta vėliau, uždedant ją ant anksčiau gyvavusios pagoniškos šventės Romos imperijoje. Tačiau iš tikro pirmieji pagonys šventė Kalėdas gruodžio pabaigoje jau iki IV amžiaus - tai žinoma iš to, kad IV a. pirmoje pusėje imperatoriumi tapęs atsimetėlis nuo krikščionybės Julianas Apostatas turėjo ediktu paversti Kalėdas į pagonišką šventę. Vadinasi, veiksmas čia buvo atvirkščias - pagoniška šventė mėgino perimti ir užgožti krikščionišką. Žinoma, tokių atvejų turbūt nebuvo daug, dažniau pasitaikė pirmasis.
O kalbant konkrečiai apie Lietuvą, klausimas, ką ten tie lietuviai iki krikščionybės šventė - rašytinių šaltinių praktiškai nėra (net administracinio pobūdžio, nekalbant apie dokumentus, raštus, aptariančius buities dalykus), nėra net rašto kaip tokio. Tad gal ta šventė net ir nebuvo minima ikikrikščioniškais laikais, arba buvo minima nebūtinai fiksuotą dieną, tiesiog ateidinėjant pavasariui. Neaiškūs nei jos mastai, nei reikšmė (bent jau man neteko matyti). Persirengėliai, deginimai ir panašūs dalykai, nors atrodo "liaudiški", puikiai vešėjo ir katalikiškose šalyse, kaip čia ir minima. tad daryti iš to prielaidą, kad persirengėliai būtinai suponuoja kažkokį "pagoniškumą", šventės šaknų slypėjimą ikikrikščioniškuose laikuose, nelabai teisinga.
Skaitykite, lavinkitės, bet ar tai padės?
> Pikc Kažinkavičius 2020-02-25 08:58 - Be jokios abejonės.
Žiemos saulėgrįža dar akmens amžiuje buvo švenčiama.
Šiaip viskas gražu, tik tie ritualiniai ko nors nevalgymai biškį juokingi.
biški - ein bishen. Vokietis?
"Ko nors nevalgymai" nė kiek nejuokingi. Gavėnia yra pasirengimas pasninkui, o pasninkas - tai kūno ir sielos galių apvalymas, sutramdymas, parengimas dvasiniam regėjimui ir pasaulio suvokimui. Jei tavo pilvas bus užkimštas riebia mėsa, apsunkintas dešromis ir gėrimais, tavo siela - protas, jausmai, valia - bus glebi ir nepajėgi suvokti subtilesnių tiesų bei prasmių, ką jau bekalbėti apie dieviškąsias galias. Dėl ko šventieji, atsiskyrėliai, vienuoliai, o ir šiaip dvasingi žmonės pasninkavo ir tramdė aistras? Dėl to, kad nuslopintų kūniškumą ir gebėtų atsiverti dieviškumui.
Bet šiuolaikiniai lietuviai (katalikai?) virto barbarais, nebesuvokiančiais elementarios apsimarinimo, aistrų sutramdymo prasmės. O ir kaip suvoksi tai, jeigu aplink propaguojamas vien iškrypėliškas gyvenimo būdas, jei vyrauja malonumų kultas ir jei nuodėmė virto dorybe.
Mok 7,20 Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų.
Rašyti komentarą