Užgavėnių reikšmė katalikiškoje Europoje
fsspx.lt Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė ...
Renginio nuoroda „Facebook“ platformoje:https://fb.me/e/3ia8KduM7Parlamentaras dr. Vytautas Sinica kviečia susitikimui-diskusijai Vilniuje, kurio metu pristatys savo naujausią knygą „Kolonizacija“. Pr...
Vokiečiams jau atsibodo viena bloga vyriausybė po kitos, todėl dauguma jų nori pabėgti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš visos ES. Prieš kelias dienas paskelbtos naujos „YouGov“ apklausos duomenimis, 3...
Vienu pirmųjų svarbių savo pontifikato paskyrimų popiežius Leonas XIV pakeitė Popiežiškojo Jono Pauliaus II instituto prezidentą, kurį 2019 m. paskyrė popiežius Pranciškus.Kaip šiandien paskelbė Švent...
Reform UK partijos rezultatai praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje vykusiuose savivaldos rinkimuose buvo ne tik įspūdingi – jie buvo lemtingi ir suteikia partijai galimybę įrodyti, kad patekusi į ...
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad lyg sprogdinimų, šaudymų ir nepilnamečių samdomų žudikų dar nebūtų gana, Švedija susiduria ir su naujo tipo sudėtingesniais finansiniais nusikaltimais. Šios augančios...
fsspx.lt Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė ...
Šv. Augustino homilijos tęsinys. Iš kur kyla sielos ir kūno gyvenimas? [Žmogus], kuris nori tave pražudyti, kurio bijai, kurio išsigąsti, nuo kurio bėgi, kurio bijodamas negali miegoti, o j...
Marija – Mater amabilis, Motina Meilingoji yra mums brangi, nes buvo be nuodėmės. Nuodėmė atstumia, ji savo esme nemaloni, tuo tarpu malonė patraukia, šviečia. Vis dėlto nuodėmės nebuvimas neb...
Renginio nuoroda „Facebook“ platformoje:https://fb.me/e/3ia8KduM7Parlamentaras dr. Vytautas Sinica kviečia susitikimui-diskusijai Vilniuje, kurio metu pristatys savo naujausią knygą „Kolonizacija“. Pr...
Turime naują popiežių, išrinktą jubiliejiniais metais. Jam iš karto tenka spręsti daug svarbių uždavinių ir dilemų. Tai gali atrodyti savaime suprantama kiekvienam naujam popiežiui, tačiau 2013 m. pop...
Vokiečiams jau atsibodo viena bloga vyriausybė po kitos, todėl dauguma jų nori pabėgti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš visos ES. Prieš kelias dienas paskelbtos naujos „YouGov“ apklausos duomenimis, 3...
Šis straipsnis yra pirmoji dalis tekstų serijos, skirtos geriau supažindinti visuomenę su birželio sukilimu.Lietuva kelis kartus yra kilusi į sukilimą, siekdama atkurti savo valstybę. Kiekvieną kartą,...
Pagrindinės Ispanijos energetikos bendrovės – „Iberdrola“, „Endesa“ ir EDP – išlieka priblokštos. Po balandžio 28 d. visoje Ispanijoje įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo vyriausybė dar nepa...
9 komentarai
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinomos visoje Europoje. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko).
Kaip bažnyčios buvo statomos senųjų šventyklų vietose, taip ir senosios šventės buvo "perimamos" jas "pervardinant" ir "pritempiant" prie kokių nors biblijinių įvykių. Taip buvo tiesiog paprasčiau ir veiksmingiau, negu uždrausti giliai įsišaknijusias ir su gamtos ciklais susijusias tradicijas ir įvesti savas, kurios kažin, ar būtų prigijusios.
Taip, principas tikrai toks. Nors jis ne visada galioja - dažnai teigiama, kad šventė minėta dar pagoniškais laikais, o paskui krikščionybė ją perėmė ir pakeitė prasmę, kaip, pavyzdžiui, yra su Kalėdų data. Atseit, Kalėdų data buvo parinkta vėliau, uždedant ją ant anksčiau gyvavusios pagoniškos šventės Romos imperijoje. Tačiau iš tikro pirmieji pagonys šventė Kalėdas gruodžio pabaigoje jau iki IV amžiaus - tai žinoma iš to, kad IV a. pirmoje pusėje imperatoriumi tapęs atsimetėlis nuo krikščionybės Julianas Apostatas turėjo ediktu paversti Kalėdas į pagonišką šventę. Vadinasi, veiksmas čia buvo atvirkščias - pagoniška šventė mėgino perimti ir užgožti krikščionišką. Žinoma, tokių atvejų turbūt nebuvo daug, dažniau pasitaikė pirmasis.
O kalbant konkrečiai apie Lietuvą, klausimas, ką ten tie lietuviai iki krikščionybės šventė - rašytinių šaltinių praktiškai nėra (net administracinio pobūdžio, nekalbant apie dokumentus, raštus, aptariančius buities dalykus), nėra net rašto kaip tokio. Tad gal ta šventė net ir nebuvo minima ikikrikščioniškais laikais, arba buvo minima nebūtinai fiksuotą dieną, tiesiog ateidinėjant pavasariui. Neaiškūs nei jos mastai, nei reikšmė (bent jau man neteko matyti). Persirengėliai, deginimai ir panašūs dalykai, nors atrodo "liaudiški", puikiai vešėjo ir katalikiškose šalyse, kaip čia ir minima. tad daryti iš to prielaidą, kad persirengėliai būtinai suponuoja kažkokį "pagoniškumą", šventės šaknų slypėjimą ikikrikščioniškuose laikuose, nelabai teisinga.
Skaitykite, lavinkitės, bet ar tai padės?
> Pikc Kažinkavičius 2020-02-25 08:58 - Be jokios abejonės.
Žiemos saulėgrįža dar akmens amžiuje buvo švenčiama.
Šiaip viskas gražu, tik tie ritualiniai ko nors nevalgymai biškį juokingi.
biški - ein bishen. Vokietis?
"Ko nors nevalgymai" nė kiek nejuokingi. Gavėnia yra pasirengimas pasninkui, o pasninkas - tai kūno ir sielos galių apvalymas, sutramdymas, parengimas dvasiniam regėjimui ir pasaulio suvokimui. Jei tavo pilvas bus užkimštas riebia mėsa, apsunkintas dešromis ir gėrimais, tavo siela - protas, jausmai, valia - bus glebi ir nepajėgi suvokti subtilesnių tiesų bei prasmių, ką jau bekalbėti apie dieviškąsias galias. Dėl ko šventieji, atsiskyrėliai, vienuoliai, o ir šiaip dvasingi žmonės pasninkavo ir tramdė aistras? Dėl to, kad nuslopintų kūniškumą ir gebėtų atsiverti dieviškumui.
Bet šiuolaikiniai lietuviai (katalikai?) virto barbarais, nebesuvokiančiais elementarios apsimarinimo, aistrų sutramdymo prasmės. O ir kaip suvoksi tai, jeigu aplink propaguojamas vien iškrypėliškas gyvenimo būdas, jei vyrauja malonumų kultas ir jei nuodėmė virto dorybe.
Mok 7,20 Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų.
Rašyti komentarą