V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvos nepriklausomybės atstatymas“ pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu. Siūlymas grindžiamas pareiga įtvirtinti oficialų Birželio sukilimo kaip pirmosios antisovietinės rezistencijos statusą ir deramą pagarbą šiai kovai valstybės istorijos politikoje. 

„Lietuvą okupavus SSRS, tauta siekė valstybingumo: sukilo prieš pirmąją sovietinę okupaciją 1941 metų birželio 22-28 dienomis ir prieš antrąją sovietinę okupaciją 1944-1953 metais. Nors skirtingi savo forma, trukme ir įvairiais aspektais, abu ginkluotos rezistencijos prieš sovietinę okupaciją etapai išreiškė ir įkūnijo lietuvių tautos suverenią valią atkurti valstybingumą ir savarankiškai kurti nacionalinę Lietuvos valstybę. Pokario partizaninio pasipriešinimo siekius įkūnijo 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija, pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu. Atitinkamai visos tautos valią atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę kitomis aplinkybėmis įkūnijo ir 1941 metų birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtas pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Pasak V. Sinicos, Birželio sukilimo kaip visos lietuvių tautos nepriklausomybės siekio ir integralios laisvės kovų istorijos dalies oficialus teisinis pripažinimas yra ypač svarbus Rusijos prieš Lietuvą vykdomo informacinio karo sąlygomis. Sovietinės istoriografijos ir propagandos sistemos vaizduotas kaip bendradarbiavimas su naciais, Rusijoje Birželio sukilimas ir toliau traktuojamas ir pasauliui pristatomas kaip nacių inspiruota ir juos palaikiusių vykdyta akcija. „Lietuva privalo aiškiai, argumentuotai ir principingai apginti šį savo laisvės kovų istorijos etapą nuo šmeižto ir dirbtinai su Holokaustu Lietuvoje kuriamų sąsajų tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje“, – teigia V. Sinica.

„Birželio sukilimą ir deklaraciją dėl nepriklausybės atstatymo dažnai mėginama sumenkinti prikišant įvairiausius dažnai abejotinos autorystės ir Lietuvos nepasiekusius Lietuvių aktyvistų fronto atsišaukimus ar atskirų narių pasisakymus. Tačiau nė vienas jų nėra ir negali būti laikomas pagrindu vertinti pačią deklaraciją. Joje pasakyta tiek, kiek pasakyta: deklaruoti nepriklausomybės, tautinės vienybės ir socialinio teisingumo siekiai. Ši deklaracija, kaip nepriklausomybę skelbiantis dokumentas, nepraranda reikšmės ar netampa kontraversiška dėl to, kokias pažiūras galimai turėjo sukilimą rengę asmenys. Kiekvienos tautos istorijoje visi nepriklausomybės siekiai suvienija skirtingų pažiūrų žmones“, – akcentuoja parlamentaras. 

Seime dar 2000 m. rugsėjį buvo pritarta Birželio sukilimo deklaracijos pripažinimui Lietuvos valstybės teisės aktu. Tačiau praėjus savaitei nuo šio žingsnio atsitraukta – priimtas protokolinis nutarimas, kuriame rašoma, kad Seimas, „rugsėjo 12 d. balsavęs už  Lietuvos Respublikos  „1941 m. birželio 23 d.  Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo  „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“  įstatymą ir atsižvelgdamas į šio įstatymo svarstymo, papildymų teikimo, jo teksto ir turinio interpretavimų bei redagavimų prieštaringumas, nustato, kad šio įstatymo priėmimo procedūra tebėra nebaigta ir įstatymas lieka priėmimo stadijoje po svarstymo.“ 

Vytauto Sinicos spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite pasižiūrėti šioje nuorodoje.