Arnoldas Černyšovas. Musulmonai diktuoja tvarką lietuviams?

Nors dažnai girdime, kad didžiausias migracijos poveikis juntamas Vilniuje, tačiau vis daugiau migrantų atsiranda ir Kaune, o užsienio kalbos viešosiose erdvėse girdimos vis dažniau. Gaila, kažkada galėjome didžiuotis, jog Kaunas buvo vienas iš lietuviškiausių miestų.

Deja, kartu su migracijos bangomis atsiranda ir reikalavimai. Iš pradžių prisidengiant tolerancija ir mažumų teisėmis, o vėliau, kaip rodo Vakarų valstybių pavyzdžiai - ir įstatymiškai. Vis garsiau musulmonai reiškiasi ir pas mus. Tiesa, kol kas mandagiai. Tik prašo.

Šeštadienį Kauno mečetė paskelbė prašymą „pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo“. Jei teisingai suprantu, mūsų prašo aplink Kauno mečete nesibučiuoti, nesilaikyti už rankų, neapsikabinti. Kaip nors labiau fizinį artumą rodyti ir taip yra nepriimtina, niekas to viešoje vietoje  nedaro bet kokiu atveju.

Reikia gerbti mažumas, jų religijas, tačiau jos turi taikytis prie mūsų valstybės ir jos nusistovėjusių normų, ne atvirkščiai. Kaip ir mes taikomės prie kitos šalies taisyklių, kai išvykstame svetur. Kiekvienas turi teisę vaikščioti susikabinęs už rankų ar apsikabinę, jei tik to nori. Niekas negali ir neturi mūsų prašyti nesielgti pagal mūsų visuomenės normas.

Turime aiškiai ir nedviprasmiškai atvykėliams parodyti, kad svetimos kultūros savo normų čia neprimetinės. Galite neabejoti - tokio tipo prašymų, o vėliau ir reikalavimų neabejotinai laukia dar ne vienas. Tai iliustruoja ir faktas, jog Nacionaliniam susivienijimui (ir, kiek mačiau, keliems visuomenininkams) išreiškus nepritarimą (o ne neapykantą) Kauno Mečetės išsakytam „prašymui“, Kauno mečetės „Facebook“ puslapyje buvo paskelbtas dar vienas įrašas. 

Turbūt vargiai ką nustebins tai, kad šiame įraše ištraukta neapykantos ir diskriminacijos korta. Tik bėda ta, kad niekas (bent jau Nacionalinis susivienijimas) Mečetės lankytojų tikrai nediskriminuoja dėl religijos. Tikėjimo laisvę garantuoja ir mūsų Konstitucijos 26 straipsnis.

Tautinės mažumos taip pat nėra menkinamos, o priešingai – gerbiamos. Kai kurios ypač prisidėjo prie mūsų šalies klestėjimo. Viena iš jų – totorių bendruomenė, kuriai, kaip padėkos ženklas, tarpukariu buvo pastatyta ši mečetė.

Ačiū Kauno mečetei už išsakytą pasiūlymą, jog Lietuvai reikalingas nuoseklus švietimas apie žmogaus teises. Tačiau siūlyčiau visų oirma padiskutuoti apie žmogaus (o ypač moterų ir vaikų, teises) musulmoniškose valstybėse. Pas mus viskas su tuo gerai. 

Nuorodą į antrąjį Kauno mečetės įrašą rasite čia. Taip pat nelikite abejingi - pasirašykite peticiją už nusikaltusių užsieniečių deportaciją iš šalies. Jos nuoroda ir papildoma informacija čia.