Marius Parčiauskas. Sporto rūmai ir Sąjūdžio istorinė atmintis

Neseniai teko lankytis Gdanske - mieste, kuriame prasidėjo Solidarumo (lenk. Solidarność) judėjimas. 2014 m. čia duris atvėrė Europos Solidarumo centras - tai aukšto lygio muziejus ir biblioteka, skirta būtent Solidarumo judėjimo istorijai, o taip pat ir kitų panašių judėjimų Rytų Europoje istorijai. Muziejus sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų kasmet - tiek iš Lenkijos, tiek iš užsienio. Tai puiki vieta mokyklų ekskursijoms ir edukacijoms.

 

Supraskime, ką lenkai daro. Jie papasakoja savo istoriją tūkstančiams užsieniečių kasmet ir turi aukšto lygio erdvę, kurioje šios istorijos išmoksta jauni lenkai. O ką daro Lietuva? Leidžia savo istoriją už ją pasakoti kitiems. Tai, kad iki šiol neturime muziejaus, kuris nuosekliai ir profesionaliai pasakotų Sąjūdžio, Baltijos kelio, Sausio 13-osios ir viso to laikmečio istoriją, yra viena didžiausių gėdų modernios Lietuvos istorinės atminties politikoje. Mes buvome vienas tų katalizatorių, sugriovusių sovietinę imperiją. Laimėtojai turėtų pasistengti profesionaliai įtvirtinti šį faktą užsienio turistų, o dar svarbiau - pačių lietuvių galvose. Dabar tiesiog leidžiame mūsų Atgimimo istoriją pasakoti kitiems.

 

Ir žinote, Sąjūdžio istoriją pasakojantį muziejų mums turėti dar svarbiau nei muziejus apie senesnius istorijos laikmečius. Tai ypač svarbu dabartinės Rusijos grėsmės kontekste. Galbūt iki šiol nesuprantama, kad užaugo jau ne viena karta, nedalyvavusi Sąjūdžio įvykiuose ir vis prasčiau juos žinanti. Netruks išmirti ir Sąjūdžio kūrėjai. Tačiau su įvykiais, kurie vyko neseniai, kuriuose vienu ar kitu būdu dalyvavo mūsų tėvai, jauniems žmonėms gerokai lengviau tapatintis ir iš jų semtis stiprybės. Galime kalbėti apie Vytauto Didžiojo žygius, bet nori nenori suprantame, kad gyvename nebe toje Lietuvoje ir nebe tos pačios grėsmės. Sąjūdžio istorija - tai būtent Dovydo ir Galijoto istorija, būtent tas pasakojimas, kurio mums reikia šiandien.

 

Kaip vaikai džiūgaujam, kad A. Juozaitis pradėjo rašyti Sąjūdžio istoriją iš savo perspektyvos. Tai labai gerai, bet tai yra smulkmena. Lietuvoje jau turėjo atsirasti visas tam skirtas muziejus ir centras.

 

Na, tai nereikia ir sakyti, už kokį Sporto rūmų likimą pasisako Nacionalinis susivienijimas. O jeigu dabar bus nuspręsta tenkinti vienos tokios privilegijuotos grupės interesus, tai Sąjūdžio muziejus turės atsirasti - kad ir kitoje vietoje.