V.A. Vaičaitis. J. Trudeau sprendimas panaudoti nepaprastąją padėtį prieštarauja Kanados Konstitucijai?

teise.pro

Kaip žinia, demokratija ir konstitucionalizmas nėra linijinis – visuomet aukštyn kylantis procesas. Paskutinius dvejus metus, įvedus ekstremaliąją situaciją, mes matėme nemažai konstitucinių žmogaus teisių (ir kitų konstitucinių vertybių) ribojimo ar visiško uždraudimo pavyzdžių Lietuvoje. Šių metų vasario 16 dienos įvykiai Vilniuje, kai daliai žmonių su valdžią kritikuojančiais plakatais, buvo varžoma judėjimo ir susirinkimų teisė, iškėlė dar naujų klausimų šioje srityje. Tačiau su konstitucinių žmogaus teisių ribojimu pastaruoju metu susiduria ne tik Lietuva ar mūsų regiono šalys, bet ir vadinamosios senosios demokratijos, iš kurių viena yra Kanada.

Praėjusį pirmadienį (2022 m. vasario 14 d.) Kanados premjeras Justin’as Trudeau paskelbė, kad taikys Nepaprastosios padėties įstatymo suteikiančius Vyriausybei plačius įgaliojimus užkardyti sunkvežimių vairuotojų, prieštaraujančių privalomai vakcinacijai, taikų protestą. Sekančią dieną Kanados generalgubernatorė išleido tai įteisinantį nutarimą. Tai antras kartas istorijoje, kai Kanadoje buvo įvesta nepaprastoji (ar analogiška) padėtis. Ar Kanados Vyriausybė neperžengė savo įgaliojimų?

Čia galima priminti, jog Justin’o Trudeau tėvas, Pierre’as Trudeau, kuris 1968-1984 m. taip pat buvo Kanados Ministras pirmininkas, 1970 metais ėmėsi analogiškų priemonių. Septintajame dešimtmetyje asmenys, priklausantys Kvebeko išsivadavimo frontui, naudojo įvairias teroro atakas, o 1970 m. spalį įvykdė Kvebeko ministro pirmininko pavaduotojo Pierre’o Laporte’o pagrobimą, kurį vėliau nužudė. Reaguodamas į tai, Pierr’as Trudeau įvedė karo padėtį (War Measures Act), kuri leido Monrealyje pasitelkti kariuomenę, įskaitant tankus. Karo padėties metu kariškiai turėjo įgaliojimus vien pagal operatyvinę informaciją užeiti į bet kuriuos namus ir suimti galimai su Kvebeko išsivadavimo frontu susijusius asmenis (įskaitant profsąjungų ir studentų organizacijų narius), kurie, kaip paaiškėjo vėliau, neturėjo nieko bendra su terorizmu. Iš 500 suimtų žmonių – 70-čiai buvo iškeltos baudžiamosios bylos, iš kurių mažiau nei 20 asmenų buvo nuteisti. Daugelis iš sulaikytųjų vėliau prisiteisė dideles kompensacijas už pareigūnų piktnaudžiavimą suėmimo metu.

Iš dabartinės perspektyvos vertinant šią situaciją, galima teigti, jog karo padėties įvedimas prieš 50 metų buvo perteklinis, nes riaušių realios grėsmės nebuvo, minėto politiko gyvybės išgelbėti nepavyko, o nusikaltėliai vėliau buvo sulaikyti policijos, o ne kariuomenės. Pastaroji kontroversinė patirtis dėl galimo Vyriausybės galių viršijimo Kanados parlamentą 1985 metais paskatino priimti Nepaprastosios padėties įstatymą (Emergencies Act) ir Kanados valstybės saugumo įstatymą (Canadian Security Intelligence Service Act), kurie nepaprastosios padėties įvedimą susiejo su „grėsme Kanados valstybei“ (threats to the security of Canada), pasireiškiančią tokiomis veikomis, kaip „veiksmai susiję su didelio mąsto smurto panaudojimu (threat or use of acts of serious violence), siekiant politinių, religinių ar ideologinių tikslų ar neteisėti veiksmai, kuriais siekiama smurtu pakeisti Kanados konstitucinė santvarką“.

Taigi, 2022 m. vasario 15 d. Kanados generalgubernatorės nutarimas įvesti nepaprastąją padėtį buvo pagrįstas tuo, jog vadinamojo sunkvežimių Laisvės konvojaus (Freedom Convoy) veikla yra „nukreipta į arba remia terorizmą“ (the Freedom Convoy’s activities are directed toward or in support of terrorism). Toks pagrindimas neatrodo pagrįstas, nes iki šiol šiuose protestuose (kelių pravažiavimų iš JAV blokada ir protestai Otavoje) nebuvo nė vieno smurtinio incidento, o Ministras pirmininkas ar kitas Vyriausybės pareigūnas atsisakė susitikti su protestuojančių sunkvežimių vairuotojų atstovais. Įdomumo dėlei pasakytina, jog Otavos teismai iš esmės atmetė Vyriausybės kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimų, susijusių su sunkvežimių triukšmo sukėlimu Kanados sostinėje, teigdami, jog tokia protesto forma patenka į konstitucinę žodžio ir susirinkimų laisvę.  

Kaip teigia, Lakehead universiteto (Ontarijo valstijoje) profesorius Ryanas Alfordas, dabartinis nepaprastosios padėties įvedimas Otavoje, nepagrįstai siejant jį su smurto proveržio prevencija, prieštarauja Konstitucijai ir kelia realią grėsmę visai Kanados demokratijai. Dabar šiuo klausimu belieka laukti atitinkamų Kanados teismų sprendimų.