Romualdas Ozolas. Šalin rankas nuo Patacko!

Il­gai ne­sup­ra­tau, kas de­da­si ap­link Al­gir­dą Pa­tac­ką. Ir ką gi tu, žmo­gau, su­pra­si, jei­gu nuo pat pra­džių mū­sų vie­ša­jai erd­vei svar­biau­sia yra skan­da­las: Pa­tac­kas iš kaž­ko­kio pre­ky­bos cen­tro iš­ėjo ne­su­si­mo­kė­jęs! Va­lio! O kad tai nuo­sta­biai pa­si­gė­rė­ti­nai ab­sur­diš­kas skan­da­las – ne­su­si­mo­kė­jęs de­šim­ties su cen­tais li­tų ir dar ne­aiš­ku, ar už­si­mir­šęs, ar at­si­sa­kęs su­si­mo­kė­ti, – ar­gi tai svar­bu!

Tik ta­da, kai jis pats pa­pra­šė pa­nai­kin­ti jo kaip Sei­mo na­rio im­uni­te­tą, su­pra­tau, ką per vi­są ši­tą ap­gai­lė­ti­nai nie­kin­gą triukš­mą ir įnir­šį sa­ko Pa­tac­kas: ga­na, žu­dy­kit, ir grei­čiau!

Ma­not, kad ra­šy­ti ėmiau­si, no­rė­da­mas šauk­tis žmo­niš­ku­mo, su­pra­ti­mo, at­jau­tos ir vi­so ki­to, kas da­bar su to­kiu pri­de­gu­sių tau­kų kva­pu čirš­ki­na­ma vi­sų te­le­vi­zi­jų tink­lai­nė­se, kai kal­ba­ma apie mir­ties baus­mės ne­žmo­niš­ku­mą, vai­kų ap­sau­gą nuo pik­ta jiems trokš­tan­čių tė­vų ki­ši­mo­si į lais­vą ug­dy­mą­si ir t.t.? Ne­juo­kau­kit. Ape­liuo­ti į vers­lo mo­ra­lę – dar be­vil­tiš­kiau ne­gu į po­li­ti­kos do­rą. Ir vie­nur, ir ki­tur – tas pats rei­ka­la­vi­mas: re­zul­ta­tas. Vie­nur – li­tas ir pel­nas, ki­tur – rin­kė­jo bal­sas ir po­zi­ci­ja val­džio­je.

Gar­bio­ji Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė, ta be­vil­tiš­kai ge­ry­bi­nė Die­vo tar­nai­tė po mū­sų pil­ku dan­gu­mi, gra­žiai pri­mi­nė apie Al­gir­do Pa­tac­ko dva­sios sklai­dą Lie­tu­vai ir Tei­sy­bei įsi­min­ti­nais dar­bais. Aš iš pri­nci­po ne­no­riu ape­liuo­ti į kie­no nors ge­rą va­lią, ar­gu­men­tuo­da­mas ko­kiais nors nuo­pel­nais: jei­gu nu­si­kal­tai – tu­ri būt nu­baus­tas, net jei bū­tum ir ka­ra­lius ar did­vy­ris.

Ar nu­si­kal­to Al­gir­das Pa­tac­kas?

Jei­gu jis at­si­sa­kė su­mo­kė­ti tą su­mą, kai pre­ky­vie­tės sar­gas su­stab­dė, – jo­kių kal­bų, kal­tas. Ar kas nors gir­dė­jo, kad Al­gir­das Pa­tac­kas su­mo­kė­ti at­si­sa­kė? Aš ne­gir­dė­jau. Vie­šo­ji erd­vė apie tai ty­li. Nes jai rei­kia ne tei­sin­gu­mo, o skan­da­lo? As­mens komp­ro­mi­ta­vi­mo? Nie­kaip ki­taip aš, iš ša­lies vi­sa tai ma­tan­tis, aiš­kin­tis ne­ga­liu.

O jei­gu jis su­mo­kė­ti ne­at­si­sa­kė, tai ko­dėl jam ne­bu­vo leis­ta to pa­da­ry­ti? Prie­lai­da apie tai, kad svar­biau skan­da­las ir komp­ro­mi­ta­vi­mas, o ne tei­sin­gu­mas, dar įti­ki­na­mes­nė.

Nes tei­sin­gu­mas – tai ne įsta­ty­mo rai­dė, o žmo­nių san­ty­kis su įsta­ty­mu: jei­gu įsta­ty­mo sar­gai yra žmo­gaus pu­sė­je, san­ty­kiai vie­no­kie, jei tik įsta­ty­mo – vi­sai ki­to­kie. At­ve­jis su Al­gir­du Pa­tac­ku – ti­piš­kas pa­vyz­dys: pra­ėjo ne­su­si­mo­kė­jęs – va­gis!

Bran­gio­ji mū­sų se­se Ni­jo­le, ar Jums ne­atro­do, kad, šne­kant Jū­sų kal­ba, Vieš­pats sky­rė Al­gir­dui dar vie­ną dar­bą: par­ody­ti, kuo Lie­tu­vo­je yra ta­pęs tei­sin­gu­mas pa­čio­se sa­vo iš­ta­ko­se? Juk taip yra nio­ko­ja­mas ne jis vie­nas! Taip, kaip ši­tie jį su­lai­kę pri­va­taus tur­to sar­gai, el­gia­si vi­si ar­ba be­veik vi­si be iš­im­ties tei­sės apaš­ta­lai! Tei­sin­gu­mas Lie­tu­vo­je se­niai yra ta­pęs tei­sin­gu­mu ne žmo­gui, o rai­dei. Tai ir­gi vi­siems ži­no­ma ir pri­pa­žįs­ta­ma nor­ma nuo Kons­ti­tu­ci­nio iki pa­ties že­miau­sio tei­sin­gu­mo pa­da­li­nio, ne­kal­bant apie įvai­riau­sių sau­gos tar­ny­bų vy­ru­kus, ku­rie tei­sė­tai, jų aki­mis žiū­rint, ga­li net fi­ziš­kai užp­lum­pin­ti žmo­gų, ku­ris jiems ne­priim­ti­nu bū­du pri­si­lie­tė prie nuosavybės. Jei­gu bū­tų ki­taip, jei­gu mū­sų tei­sės ir tei­sin­gu­mo są­mo­nė įsta­ty­mu nau­do­tų­si kaip leis­ti­nu­mo ri­bo­ženk­liu, o ne in­dul­gen­ci­ja baus­mei, in­ci­den­tą su Al­gir­du Pa­tac­ku bū­tų ga­li­ma for­mu­luo­ti ir taip: ar ne­pa­žeis­ta Al­gir­do Pa­tac­ko tei­sė į ne­kal­tu­mą, ne­su­tei­kiant jam ga­li­my­bės su­si­mo­kė­ti už ne­ap­mo­kė­tą­sias sau­lėg­rą­žas?

Ži­nau: to ne­bus. Bus ras­ta ne­sus­kai­čiuo­ja­ma dau­gy­bė ar­gu­men­tų, kad vis­kas yra taip, kaip ir tu­rė­jo bū­ti, sig­na­ta­ras yra kal­tas ir jį rei­kia pri­baig­ti. Kad bū­tų pa­mo­ky­ti ki­ti. Nes nuo­sa­vy­bė yra šven­ta, o šven­ti da­ly­kai tu­ri būt Baž­ny­čios (šiuo at­ve­ju – vals­ty­bės) sau­go­mi.

Ger­bia­mo­ji Ni­jo­lė Sa­dū­nai­tė kvie­čia pa­si­mels­ti už Al­gir­do Pa­tac­ko svei­ka­tą, taip pat ir už jį šmei­žian­čiuo­sius bei puo­lan­čiuo­sius. Ne vie­nas jų yra įti­kė­jęs, kad nuo­sa­vy­bė yra šven­ta, nors ji vi­so la­bo vi­suo­me­nės su­si­ta­ri­mo sank­cio­nuo­ta ti­kro­vė. Jo­kia mal­da ne­apš­vies jų pro­to, nes ten – gū­di go­du­mo tam­sa. Jie su­pran­ta tik jė­gą. To­dėl aš at­sa­ky­siu jiems su­pran­ta­ma kal­ba: ša­lin ran­kas nuo Al­gir­do Pa­tac­ko, tei­sin­gu­mo tam­sa!

Šaltinis: www.lzinios.lt