Arvydas Juozaitis. Lietuva - tarp kūjo ir pjautuvo

Rusija - ne šalis, o civilizacija

Rusijos bėdos - tikros, ne iš piršto iščiulptos. Nors Rusija didesnė už Europą tik teritorija, o ne gyventojų skaičiumi (gyventojų skaičių 100 mln. sumažino bolševikų revoliucija, Stalinas ir II pasaulinis karas), savo civilizaciją ji vis dėlto turi. Religiją ir tikėjimą praradusiam europiečiui Rusija buvo ir liks nesuprantama. Be to, patogumų joje trūksta, vietomis baisūs keliai, šilto vandens kai kur nėra. Tačiau tai civilizacija, kuri pasmerkta taikyti nesutaikomas tarpusavyje dalis.

Aleksejus Navalnis atstovauja vienai iš Rusijos dalių. Silpnesniajai. Būti nedideliam ir ginti didelius dalykus - visuomet garbinga. O šis 37-us metus einantis vyras jau tapęs ir kovos vėliava, tad jis laimingas. Profesionaliu politiku jo nepavadinsi, ir neduok Dieve, kad juo netaptų. A.Navalnis - gatvių vieversys, todėl jis viltį teikiantis. Tokį žmogų Kremlius išsyk „ima ant mūškos“, nusitaiko į jį.

Kuo gali paskelbti A.Navalnį esant? Diapazonas gana platus: nuo užsienio šnipo iki psichikos ligonio. Taip, beje, Rusijos valdžia elgėsi jau ir A.Puškino laikais. Anuokart, valdant imperatoriui Nikolajui I, publicistas ir aristokratas Piotras Čaadajevas buvo paskelbtas bepročiu ir jam paskirtas „namų įkalinimas“. Už ką? Vien už kelis viešai paskelbtus ir damai adresuotus „Filosofinius laiškus“. Taigi, norint suprasti nūdienos rusų inteligento A.Navalnio likimą, būtina paskaityti P.Čaadajevo laiškus. Akivaizdu, kad pirmasis Rusijos filosofas pliekė valdžią už tą patį, ką kone po 200 metų daro A.Navalnis. Už civilizacijos modelį.

Navalnis nebus prezidentas

Jau kelerius metus A.Navalnis kaip aitvaras sklandė virš Kremliaus bokštų, Maskvos aikštėse ir gatvėse rengė akcijas. Ne šiaip sau vien prieš valdžią, bet prieš patį prezidentą V.Putiną. Didžiausia sueiga įvyko prieš gerus metus, kai Bolotnajos aikštėje A.Navalnio kampanija surinko apie 100 tūkst. inteligentų ir visokio plauko opozicionierių. Minia ėmė šaukti ir vadinti A.Navalnį būsimuoju Rusijos prezidentu. Štai ir nusikaltimas, ir dingstis teismo procesui.

Žmogus gyvena Maskvoje, vargsta susigūžęs su šeima keliuose kambarėliuose. Kone tikras filosofas. Tačiau Kremliuje seniai nepastebi filosofų, jie nebaisūs. Ieškome tikresnės opozicijos, kuri vaikšto gatvėmis. Dar geriau, jeigu pasitaiko vagių opozicija. Taip ir nurodyta: „Kniskite nusikaltimo turinį“. Ir satrapai nutarė kartu su A.Navalniu penkeriems metams nuteisti ir į politiką nesikišantį verslininką Piotrą Oficerovą, penkių vaikų tėvą. Susiūta Kirovo miško kompanijos „Kirovles“ grobstymo byla.

Byla įsibėgėjo, kone baigėsi ir ūmai stabtelėjo. Štai žodžiai, kuriuos A.Navalnis pasakė teismui pasukus 180 laipsnių kampu. Kalba pasakyta prieš gerą savaitę Kirovo miesto teisme: „Pareiškiu, kad aš ir mano kolegos padarėme viską, kad sunaikintume šią feodalinę santvarką... kad sunaikintume šią valdžios sistemą, kurioje 1,5 proc. gyventojų pasisavina 83 proc. nacionalinio turto... Aš labai džiaugiuosi, kad šis procesas (teismas - A.J.) vyksta čia, Kirovo srityje, kur labai lengva išeiti iš fantazijų ir pasakų pasaulio... Čia mes matome, kad 15 metų, kurių metu buvo gaunami milžiniški naftos ir dujų pinigai, nežinia ką davė gyventojams“. Žodžiu, pinigai Rusijoje grobstomi. A.Navalnis kerta Kremliui tiesiai į akį: „Jūs - sukčiai, jūs - uzurpatoriai. Jūs, šimtas žmonių, užgrobėte valdžią per televiziją ir visuomenės apatiją!“

Ką gi, tikra demokratija ir žodžio laisvė. Disidentas ir revoliucionierius pasako visa, ką geidžia, ir kartu jis čia pat paleidžiamas į laisvę. Kad galėtų dalyvauti savo paties rinkimuose. Nes jau įregistruotas kaip kandidatas į Maskvos merus. Tai ne juokai. Rinkimai numatyti rugsėjo 8-ąją, per Maskvos dienos šventę.

Vadinasi, eik, Navalni, ir tapk Maskvos meru?

Navalnis netaps Maskvos meru

A.Navalnis - rusiškos Rusijos apaštalas. Dabartinis V.Putino statytinis Maskvos meras Sergejus Sobianinas labai rimtai pasirengęs tapti legalia sostinės galva. Tad kalėjime sėdintis oponentas kankinys jam nepageidautinas. Mundurą suteps, o ir Vakarai gaus naują progą Rusiją pulti. Vadinasi, valstybės kaltintojui Sergejui Bogdanovui ūmai liepta per dieną pakeisti nuosprendžio poziciją 180 laipsnių kampu. A.Navalnį, suimtą teismo salėje, jau kitą dieną grąžina į tą pačią teismo salę. Ir tas pats S.Bogdanovas perskaito naują nuosprendį: esą pirmą nuosprendį reikia atidėti iki jo vykdymo pradžios. Genialu. Nuteistasis net aiktelėjo: „Reikia patikrinti prokuroro tapatybę: ar čia tas pats žmogus?“

Bet grįžkime prie minties: A.Navalnis - perdėm rusiškas. Jis tipiškas rusų „inteligentas raznočinsas“ ir nekalba jokia kita Rusijos Federacijos kalba (nei totoriškai, nei čečėniškai). Jis kelia ant kojų rusus, o ne kitą liaudį. Maskvoje, neoficialiais duomenimis, gyvena jau apie 1 mln. tadžikų. Nei jiems, nei dar keliems milijonams kitų Azijos ir Kaukazo tautų atstovų (o jie kasmet vis tvirčiau veržia Maskvą žiedu) tiek S.Sobianinas, tiek A.Navalnis - svetimi, ne jų tautų atstovai. Gausėjantys atėjūnai laukia, kuo baigsis rusų žaidžiama demokratija.

Rusija - prieštaravimų draskoma civilizacija, kuriai jokie Vakarai nė nesirengia padėti. O jeigu dar lįs su „homoseksualistų pasididžiavimo paradais“ - galas.

Rusijoje - kaip niekad po 1999 metų

1999 metų rugpjūčio pradžioje Borisui Jelcinui paskelbus, kad valstybės premjero vairo imasi niekam nežinomas V.Putinas, padvelkė rūsčia gaiva. Išsyk tapo aišku, kad B.Jelcinas liausis viešai gėręs, Kaukazas bus apramdytas, regionų suverenitetų paradas baigsis. Taip ir įvyko. Neįtikėtina, bet Rusija tikrai gavo blaivų ir nė alkoholio nesužalotų smegenų carą. Tarsi kokį stačiatikį-musulmoną.

Matome, kaip V.Putinas ėmė gaivinti Rusiją, - kiek įmanydamas. Tik ką joje atgaivinsi, kai ir po 14 metų tebegeriama, kaip gerta? Genofondas visai išsekęs. Tačiau... ūmai visi pamato, kad Rusija atsigauna ne rusų regionuose. Ten, kur ima dominuoti islamas - kur gimstamumas kyla, kur ekonomika auga.

Ką tik Kazanėje, kurioje iki XVI amžiaus pabaigos rezidavo Rusiją engusi totorių-mongolų Orda, įsisuko naujas Rusijos istorijos ciklas. Įvyko pasaulinės studentų žaidynės - universiada. Tatarstanas pasirengė, kaip niekas nebūtų geriau padaręs. Nutiestos gatvės, atnaujintas metro, iščiustytos aikštės (nė vienos - be gėlynų ir fontanų), pastatyti sporto aikštynai. O jau stadionas, o jau baseinai! Per keletą metų iškilo visiškai nauji šešiolika 25 metrų ir penki 50 metrų baseinai. Kazanės gyventojai į sporto renginius plūdo kaip į šventę. Ypač išsiskyrė išsipuošusios moterys. O laimingos moterys - tai civilizacijos viltis. Ir Tatarstanas prabilo: surengsime mes Kazanėje ir olimpines žaidynes.

Karšti permainų vėjai. Nei V.Putinui, nei A.Navalniui, nei opozicionieriui Prochorovui jie nepučia į nugarą - tik į veidą. Ir mums, beje, į veidą. Ar neišplikys akių? Ar spės Lietuva suprasti, kad mes - tarp kūjo ir pjautuvo? Tarp Europos kūjo ir Rusijos pjautuvo. Vėl kaip Gedimino ir Algirdo laikais.

Šaltinis: www.respublika.lt