Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje

„Maskatuojančių penių byla“ arba kaip žmogaus teisių gynėjai moterų pirtį niokojo.

„Ši byla yra apie maskatuojančius penius“ (angl. swinging dicks). Štai taip šį mėnesį federalinis teisėjas L.VanDykas apibūdino teisme atsidūrusį konfliktą tarp moterų pirties savininkų ir moterimi save laikančio vyro. Teisėjas pateikė savo atskirąją nuomonę po to, kai teisėjų kolegija daugumos balsais nusprendė, kad moterimis save laikantys vyrai turi būti įleisti į moterų pirtį.

 

Lynnwoodo mieste, Vašingtono valstijoje jau dešimtmečius veikia „Olympus Spa“ – korėjiečių krikščionių šeimai priklausanti pirtis, puoselėjanti seną korėjietišką tradiciją. Šios tradicijos ašis – griežtas moterų ir vyrų erdvių atskyrimas, leidžiantis moterims būti be drabužių joms psichologiškai saugioje intymioje aplinkoje. Tai erdvė, kurioje moterys maudosi nuogos. Tokia yra šios pirties specifika: močiutės ir anūkės, motinos ir dukros, moterys ir jaunos mergaitės gali jaustis laisvai ir saugiai, nebijodamos vyrų invazijos.

 

Konfliktas įsiplieskė, kai toks Havenas Wilvichas, biologinis vyras, pasiskelbęs, jog laiko save moterimi, pareikalavo teisės nuogam lankytis šioje pirtyje. Pirties savininkai, besivadovaujantys ne tik savo religiniais įsitikinimais, bet ir elementaria pagarba savo klientėms, atsisakė įleisti asmenį su vyriškais lytiniais organais. Čia reikia pastebėti, kad minėta pirtis veikia vienoje iš pačių „progresyviausių“ JAV valstijų. Tai vieta, kur kairioji ideologija jau seniai tapo oficialia valstybine religija. Todėl pirties savininkai buvo ir kažkiek „apsidraudę“. Pirties taisyklėse buvo įrašyta, kad tie biologiniai vyrai, kuriems peniai yra pašalinti chirurginės operacijos būdu, yra įleidžiami. Tačiau to nepakako. 

 

Tas Wilvichas apskundė pirtį Vašingtono valstijos žmogaus teisių komisijai. Valstybė, užuot gynusi moterų privatumą, stojo skundėjo vyro pusėn, pareikšdama, kad pirties politika „diskriminuoja asmenis dėl lyties tapatybės“.

 

Wilvichas nebuvo pasidaręs jokių operacijų, kurios būtų pašalinusios jo vyriškus lytinius organus. Jis pats pripažino, kad fiziologiškai yra vyras. Tačiau pagal Vašingtono valstijos įstatymus, asmuo laikomas „moterimi“ arba „vyru“ vien dėl savo paties įsivaizdavimo, nepaisant biologinės realybės. Jokie medicininiai įrodymai, hormonų terapija ar chirurginės operacijos nėra privalomos. Tai numato Vašingtono valstijoje priimtas „Laisvės nuo diskriminacijos įstatymas“, kuriame nurodyta, kad „lyties tapatybė suprantama kaip asmeninis lyties suvokimas, nepriklausomai nuo asmeniui gimus priskirtos lyties“. Taigi, Wilvichas oficialiai laikomas „moterimi“ tiesiog todėl, kad jis taip sako, ir valstybė privalo šią deklaraciją ginti kaip galiojantį faktą. Vašingtono valstijos žmogaus teisių komisija netgi išleido potvarkį, kuris tiesiogiai draudžia įstaigos personalui reikalauti bet kokių „įrodymų“ (dokumentų ar medicininių pažymų) dėl asmens lyties tapatybės prieš leidžiant jam naudotis tos lyties erdvėmis (tualetais, dušais, pirtimis ir pan.).

 

Pirties savininkai nepasidavė ir kreipėsi į teismą. Šalia klienčių moterų teisėtų interesų apsaugos, jie rėmėsi ir religijos laisve, siekdami minėto įstatymo išimties dėl jų religinių įsitikinimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas jų ieškinį atmetė, palaikydamas valstijos poziciją. Teisėjai konstatavo, kad moterimi save vadinančio vyro teisės yra aukščiau tikrų moterų teisių.

 

Byla nukeliavo į valstijos apeliacinį teismą. Tačiau tai vienas pačių „progresyviausių“ teismų JAV, istoriškai garsėjantis progresyviais aktyvistiniais sprendimais. Būtent čia įvyko esminis lūžis. Teisėjų kolegija balsų dauguma nusprendė palikti galioti žemesnės instancijos sprendimą, kadangi „valstija turi svarbų interesą panaikinti diskriminaciją dėl lyties.“

 

Tačiau vienas iš teisėjų - VanDykas atsisakė žaisti šį kaukių balių ir rėžė tiesiai: „Tai byla apie maskatuojančius penius“ ( „This is a case about swinging dicks). „Gal manote, kad taip sakyti netinka, bet dar labiau šokiruoja tai matyti realybėje“ – kalbėjo teisėjas – „Moterys pirtyje, kai kurios vos trylikos metų mergaitės patirtų vizualinę prievartą“. Savo kolegų sprendimą byloje VanDykas apibūdino taip: „Atrodo, kad vadinamieji suaugusieji kolektyviai išprotėjo, kadangi ignoruoja pasekmes, kurias jų Frankenšteino tipo socialiniai eksperimentai sukelia realioms moterims ir jaunoms mergaitėms“. Jis diagnozavo ligą: teismas tiesiog atsisako pripažinti tai, kas akivaizdu ir bando įtikinti, kad pirtyje esantis nuogas vyras nekelia jokios problemos moterims, jei tik jis pats jaučiasi moterimi. Tai reiškia, kad teisinis prievartos mechanizmas taikomas tokiu būdu, kuris verčia žmones neigti tikrovę ir melą pripažinti tiesa. Valstybė čia jau ne gina piliečius, o juos psichologiškai laužo.

„Olympus Spa“ savininkai nenuleidžia rankų. Jie kreipsis į JAV Aukščiausiąjį Teismą. Jei Aukščiausiasis Teismas priims bylą nagrinėti, tai taps istoriniu mūšiu, kuris nulems, ar Vakarų civilizacijoje biologinė realybė dar turi teisinį pripažinimą. „Olympus Spa“ byla yra ne apie pirtį, o apie valstybės prievartos mašinos teisę įsibrauti į žmonių sąmonę ir priversti gyventi paraleliniame pasaulyje, kuris realybėje neegzituoja. Civilizacija, kuri per teismus verčia moteris ir mergaites nusirenginėti svetimų vyrų akivaizdoje ir gina nuogų vyrų teisę mosikuoti peniais moterų pirtyje, yra pasmerkta moralinei savižudybei. 

 

Jei tebekyla klausimų, kodėl JAV rinkėjai šalies prezidentu išrinko D.Trumpą, tai atsakymas yra ši byla. Teisėjas VanDykas yra paskirtas Trumpo per pirmąją jo prezidento kadenciją.