Asta Višinskaitė-Katutė. Lietuvoje gimstamumas smuko daugiau kaip 40 procentų

Lietuvoje gimstamumas mažėja. Nuo 2012 metų, kuomet šalyje gimė daugiau nei 30 000 kūdikių, iki 2025 m., kai gimė 17 500, gimstamumas smuko daugiau kaip 40 procentų. Dėl to pastaraisiais metais, buvo uždaryti gimdymo skyriai Anykščiuose, Trakuose, Kretingoje, Ukmergėje ir kituose miestuose.

Šios demografinės tendencijos matomos ir didesniuose centruose. Lyginant 2023 ir 2024 m. duomenis, didžiausi nuostoliai ištiko Respublikinę Šiaulių ligoninę - nuo 2225 gimdymų iki 2020. Vilniaus Santaros klinikos neteko 59 gimdymų, Marijampolės ligoninė - 69. Kai kur vis tik skaičius augo: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimdymų padaugėjo 15 proc., skaičiai šiek tiek augo ir Kauno klinikose.

Pagal 2025 m. pirmų aštuonių mėnesių duomenis, gimdyvės dažniausiai rinkosi gimdyti:

Kauno klinikose -1,9 tūkst.,

Santaros klinikose ~ 1,8 tūkst.,

Vilniaus gimdymo namuose ~1,4 tūkst.

Respublikinėse ligoninėse pirmauja Šiauliai (706) ir Panevėžys (478). Rajoninėse ligoninėse išsiskiria Jonava (289), už jos – Tauragė su 257 gimdymais, panašius skaičius registruoja ir Telšių bei Alytaus ligoninės.

Pagal kurį laiką galiojusius reikalavimus, įstaiga gali priimti gimdymus, jeigu tokių paslaugų suteikia ne mažiau kaip 300 per metus. 2026 metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija pateikė informaciją, jog dešimties apskričių centruose akušeriniai skyriai liks, nepriklausomai nuo gimdymų skaičiaus, o kitos įstaigos vis tik turės pasiekti ne mažiau 300 gimdymų per metus. Toks reglamentavimas taikomas siekiant išlaikyti atitinkamą darbuotojų kvalifikaciją, tačiau nuolat kelia didelį stresą tiek regionų administacijai, personalui, tiek ir gyventojams, nesant tikriems dėl paslaugos teikimo perspektyvos.

Žinant, kaip smarkiai traukiasi regionai, suprantama, jog sveikatos (kaip ir ugdymo) paslaugų traukimasis nuo žmogaus į didesnius centrus automatiškai vėlgi didina regionų nepatrauklumą.

Situacija Kaune

Dėl centrinės geografinės padėties bei gimdymų priėmimo paslaugų nelikus kai kuriuose rajonuose (pvz. Raseiniuose), Kauno klinikos yra vienas iš gimdymo paslaugos lyderių Lietuvoje. Čia kasmet priimama apie 3000 įvairaus rizikingumo gimdymų. Kiek mažiau jų priima LSMU Kauno ligoninė, kurioje šios paslaugos dinamika nuo 2910 gimdymų 2020 m. iki 2427 2024 m. (-16 proc.).

Daugiausia gimdymų 2024 m. priimta padaliniuose:

- Akušerijos ir ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2) - 942 gimdymai (mažiau 13,02 proc. lyginant su 2023 m.);

- Mažylio gimdymo namuose - 732 (mažiau 7,8 proc. nei 2023 m.)

- “Krikščioniškuose gimdymo namuose” (KGN) - 753 gimdymai (daugiau 10,09 proc. nei 2023 m.! Kas rodo, kad šie gimdymo namai atliepia šeimų lūkesčius. Gaila, kol kas nėra viešai prieinamų 2025 m. duomenų).

Pernai Kaune uždaryti nuo 1936 metų veikę Mažylio gimdymo namai, kuriuose per visus veiklos metus gimė daugiau nei 100 tūkstančių naujagimių. Tuo metu teigta, kad pastarųjų veikla bus įkomponuota į kitame istorinės ligoninės pastate veikiančius KGN namus. Nepraėjus nei metams kauniečius nustebino žinia ir apie šių gimdymo namų veiklos perkėlimą į naujai steigiamą Akušerijos ir ginekologijos kliniką Šilainiuose, kur planuojama sutelkti skirtinguose padaliniuose atliekamos Kauno ligoninės paslaugos.

Iš vienos pusės suprantamas siekis, esant neigiamai demografinei tendencijai optimizuoti paslaugų teikimą. Vienoje vietoje lengviau koncentruotis į teikiamų paslaugų kokybę, kvalifikuoto personalo sutelkimą bei taip sumažinti galimas proceso rizikas.

Visgi reikia pripažinti, kad esame individualizuota visuomenė, kurios nariai turi skirtingus prioritetus. Vieni renkasi daugiausia paslaugų suteikiančias dideles įstaigas dėl didziausios galimybės suvaldyti proceso metu galimas rizikas ar lokacijos artumo, kiti priešingai - vengia konvejerinio principo ir, ypatingai jautrų periodą, vaikelio laukimą ir gimimą, sieja su mažesne, jaukesne ir žmogiškesnius santykius galinčia atliepti klinika, net ir esančia kitame Lietuvos regione. Ypač, jeigu nėštumas vyksta be komplikacijų (mažesni gimdymo namai paprastai esant rizikingiems nėštumams pacientes nukreipia į didžiasias klinikas).

Iš visos Lietuvos gimdyvių sulaukiantys KGN pasižymi itin individualia prieiga prie šeimos poreikių. Čia galima gimdyti vandenyje, pasirinkti patogesnes fiziologines pozicijas ir aktyviai dalyvauti gimdyme. Pacientas laikomas ne asmeniu, kurį galima valdyti, o bendradarbiu atvedant gyvybę į šį pasaulį.

Gimdymų skaičius Lietuvoje mažėja. Todėl nepriimtina uždaryti įstaigas, kuriose taikoma individuali prieiga prie kiekvienos šeimos. Priešingai, tokios įstaigos turi būti išsaugotos. Turime maksimaliai išnaudoti visas priemones gimstamumui skatinti, o centralizacijos procesai, kurie mažina šeimų ir gimdyvių pasirinkimus, tikrai neprisideda prie šio tikslo.

Optimizacija ir paslaugų centralizavimas dėl kokybės kriterijaus gali atrodyti racionalūs ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai. Visgi, optimizacija negali tapti svarbesne už šeimų ir gimdyvių poreikius - ji ne visada atitinka visuomenės interesą ir ilgalaikius valstybės tikslus.

P.S. kyla dar vienas klausimas: tiek LSMU Kauno ligoninės KGN bei pernai uždaryta Raudonojo kryžiaus ligoninė (traumatologijos centras), tiek ir Mažylio gimdymo namai randasi pačiame Kauno centre. Kiek galimybė parduoti prestižinėse vietose esančius pastatus prisidėjo prie tų įstaigų uždarymo?