„Signal“ įspėja apie egzistencinę grėsmę asmenų privatumui keliančius Briuselio planus

Likus mažiau nei dviems savaitėms iki Europos Vadovų Tarybos balsavimo dėl prieštaringai vertinamo siūlymo įvesti „pokalbių kontrolę“, šifruotų pranešimų perdavimo paslaugos „Signal“ autoriai išleido griežtą perspėjimą ES valstybėms narėms, o ypač Vokietijai, dėl pasirodžiusių naujienų apie galimą 180 laipsnių posūkį Berlyno apsisprendime.

„Signal Foundation“ prezidentės Meredith Whittaker pasirašytame laiške įspėjama, jog siūlymo priėmimas būtų „teisės į privatumą Europoje pabaiga“ bei sukeltų „egzistencinį ir katastrofišką pavojų“ skaitmeniniam saugumui.

Iki šiol Vokietija buvo viena iš tvirčiausių taip vadinamos „prevencinio masinio stebėjimo“ politikos, kurios dingstimi laikomas Briuselio siekis kovoti su vaikų išnaudojimu, kritikių. Tačiau naujausi pranešimai rodo, jog Frydricho Merco vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gali būti pasirengusi atsisakyti savo nepritarimo, o tai galėtų sudaryti sąlygas šios priemonės įgyvendinimui. Toks rezultatas iš esmės pakeistų saugumo ir laisvės balansą visame žemyne.

Pasiūlymo, kurį inicijavo Danija ir kuriam pritarė Prancūzija bei Ispanija, esmė – įpareigoti technologijų įmones naudotojų įrenginiuose įdiegti skenavimo sistemas, kurios leistų analizuoti pranešimus, nuotraukas ir vaizdo įrašus prieš juos šifruojant. Kaip teigiama, pagrindinis tikslas yra aptikti neteisėtą turinį, tačiau „Signal“ ir kibernetinio saugumo atstovų nuomone, tai atrodo panašiau į bandymą įvesti neregėto masto masinio stebėjimo mechanizmą.

„Kiekvienos žinutės skenavimas – prieš šifravimą ar po jo – paneigia visą end-to-end šifravimo prasmę“, – įspėja Whittaker. „Užpuolikams pakaktų pasinaudoti skenavimo sistemai suteikta prieiga prie duomenų, vietoj to, jog pastarieji mėgintų nulaužti „Signal“ šifravimo protokolą. Tai būtų katastrofiška ne tik piliečių, bet ir nacionalinio saugumo atžvilgiu.“

Dokumente pažymima, kad net Europos žvalgybos agentūros pripažįsta, jog tokios priemonės kelia grėsmę vyriausybinių duomenų apsaugai. Tai, kad valstybiniams serveriams galėtų būti taikoma išimtis nuo tokių reikalavimų, tik pabrėžia esminį šio plano prieštaringumą: sistema, kuri yra pateikiama kaip universali, nepasitiki net ir jos pačios šalininkai.

„Signal“ laiške tiesiogiai apeliuojama į Vokietijos istorinę sąmonę ir jos, kaip pilietinių laisvių Europoje sergėtojos, vaidmenį. „Vokietija ilgą laiką buvo privatumą užtikrinančios valstybės pavyzdys, aiškiai suvokianti galimą masinio stebėjimo žalą. Pasiduoti dabar reikštų išdavystę tai istorinei tąsai“, – rašo Whittaker.

Įspėjimas neapsiriboja vien moraliniu vertinimu. Atsižvelgiant į didelę geopolitinę įtampą ir didėjantį priklausomumą nuo skaitmeninių technologijų, laiške šis siūlymas buvo įvardintas kaip „neapgalvota strateginė klaida“, galinti sukelti pavojų kritinei Europos infrastruktūrai bei atverti duris priešiškų veikėjų atakoms.

„Signal“ taip pat pakartoja, kad jos įsipareigojimas užtikrinti privatumą yra nediskutuotinas: jei bendrovė būtų priversta įdiegti skenavimo funkcijas į savo programas, ji verčiau pasitrauktų iš Europos rinkos, nei rizikuotų savo naudotojų saugumu. „Šifravimas veikia visiems arba neveikia niekam. Tarpinių variantų nėra“, – apibendrindama teigia Whittaker.

Diskusijos dėl pokalbių kontrolės taip pat išryškina dvi konkuruojančias Europos vizijas. Prancūzija, Danija ir Ispanija remia šį projektą, o tokios šalys kaip Nyderlandai, Suomija ir Lenkija jam kategoriškai priešinasi. Aštuonios valstybės narės, tarp jų Belgija, Vokietija ir Švedija, dar nėra priėmusios sprendimo. Todėl galutinis Vokietijos apsisprendimas gali pilnai nulemti visą likusią pusiausvyrą.

Šaltinis: europeanconservative.com