Vytautas Sinica. Kalba mitinge dėl Cichanouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo

Ačiū, Dominykui. Ačiū jums visiems dar kartą.

Dominykas [Čivilis] pristatė istorinę problemos pusę ir jūs galbūt kai kurie uždavėt sau klausimą, kodėl mes kalbame apie praeitį, bet dažniausiai praeityje problemų šaknys arba jau glūdi, arba yra sukuriamos tą praeitį perrašinėjant. Todėl be šito konteksto visiškai suprasti reiškinio, su kuriuo šiandien susiduriam, nelabai pavyktų. Aš tiesiog jaučiu pareigą atsakyti į klausimą, kurį jau šiandien ir vakar uždavė ne vienas žurnalistas. Manau, sąžiningą ir nuoširdų klausimą – o tai ko jūs norite ir kodėl jūs to norit? Kodėl negerai yra taip, kaip yra dabar su ponios Svetlanos Cichanouskajos biuru ir Baltarusijos opozicijos veikla. Tie reikalavimai yra iš esmės du, nors galima pasmulkinti, paprasti ir aiškūs. Vienas – yra panaikinti akreditaciją Baltarusijos demokratinei atstovybei, kuri šiandien veikia Lietuvoje, pirmiausia Svetlanos Cichanouskajos ir jos biuro asmenyje. Kitas – nutraukti finansinę paramą, kurią iš Lietuvos biudžeto skiria valstybės institucijos įvairiems jos poreikiams, įskaitant pirmiausia saugumą, būstą, visa kita. Svetlana Cichanouskaja yra, pagrįstai yra prieglobsčio prašytoja ir, mano supratimu, gali ja likti, nes iš tikrųjų jai gresia pavojus Baltarusijoje, tuo neabejoju. Tačiau tas statusas ir ta pagalba, kuri šiandien jai yra suteikta, nėra proporcinga, nėra pagrįsta ir neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. Kodėl? Lietuvos nacionalinis interesas, kaip jau minėjom, manau, ir aš, ir Dominykas, yra, kad Baltarusija būtų mums taiki ir saugi, stabili, patikima kaimynė. Tam ji turėtų būti nepriklausoma nuo Kremliaus, šiandien taip nėra. Tam ji turėtų būti provakarietiška ir mum bent jau prolietuviška, šiandien taip nėra. Tam ji turėtų būti, idealiu atveju, demokratiška, šiandien taip nėra.

Lietuva yra suinteresuota pakeisti šią situaciją ir Lietuva, konkrečiai Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija praėjusią kadenciją ir Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybė praėjusią kadenciją, pasirinko, visi žinot, kokius būdus tam keisti ir galiausiai, po įvykusių neabejotinai neskaidrių, nesąžiningų rinkimų, paskelbė ponią Svetlaną Cichanouskają išrinktąja prezidente, kuri visam pasauliui oficialiai atstovauja Baltarusijai, o sąlygas tam visas sukuria Lietuva ir Vakarų partneriai, bet pirmiausia Lietuva.

Ir šitoje situacijoje, tuo metu buvau kritiškas tam sprendimui, Nacionalinis susivienijimas buvo kritiškas tam sprendimui, bet dabar, praėjus maždaug ketveriems metams, mes galim iš laiko perspektyvos pažvelgti ir jau ne prognozuodami, o faktiškai pasakyti, suveikė ar nesuveikė tas sprendimas? Priartino jis mus prie tikslų ar nepriartino? Teigiu, kad kuo bematuotume, prie Lietuvos tikslų Baltarusijoje Svetlanos Cichanouskajos biuras, veikla ir viskas, ką mes jai suteikiame tam, niekaip nepriartina. Baltarusijoje nesusikūrė didesni, stipresni opozicijos Lukašenkai tinklai, neišaugo palaikymas jai kaip tokiai, nesiformuoja kažkoks aiškesnis suvokimas situacijos. Apskritai labai abejotina, ar jos veikla daro įtaką situacijai Baltarusijoje. Ir, neturiu tam mokslinių tyrimų, bet mes visi galim bendrauti, sekti grupes socialiniuose tinkluose, visur kitur apie tai, kuo gyvena, kaip mąsto ir ką galvoja Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai. Taigi, ir Lietuvoje Baltarusijos piliečiai nėra teigiamai veikiami Svetlanos Cichanouskajos veiklos, nėra jos biuras tas veiksnys, kuris formuoja mūsų norimus požiūrius, suvokimą, tikslus Lietuvos baltarusių bendruomenėj.

Ir tai reiškia, kad prie jokių tikslų mūsų neartina. Aš girdėjau daug kritikos ir pasipiktinimo šitiems žodžiams, štai ponas Lopata iš Liberalų sąjūdžio ar Rasa Juknevičienė iš Tėvynės sąjungos šįryt skelbė pasipiktinimus, kad buvimas čia šiandien, tai gina tik mano turbūt ir jūsų visų, yra darbas Kremliui, nes Svetlanos Cichanouskajos palaikyti negalima, jeigu jos nepalaikote, jūs palaikote Kremlių. Aš manau, kad tai yra labai dažnai mums trukdanti laisvai mąstyti loginė klaida, kurią galima apibrėžti, jeigu mano priešo priešas savaime mano draugas. Ne visada taip. Mes turėtume užduot daug daugiau klausimų ir mes be reikalo jų neužduodam.

Ponas Kubilius ir daug kitų tos kartos Tėvynės sąjungos politikų labai tikėjo mintimi, kad yra gerieji rusai, kurie yra demokratinė opozicija Putinui, kurie siekia nuversti autoritarizmą, sustabdyti korupciją ir dėl to savaime yra mums draugai. Man regis, šiandien jau suprantama, kad kaip taisyklė, gerieji rusai, demokratinė opozicija, labai dažnai yra imperializmu užsikrėtę gerieji rusai. Ir nors jie yra prieš Putiną, prieš korupciją ir prieš diktatūrą, bet visiškai nieko prieš rusišką imperializmą, požiūrį, kad Krymas priklauso Rusijai, kad Pabaltijo šalys turėtų priklausyti Rusijai ir kad viskas buvo gerai Sovietų Sąjungos laikais, sienų požiūriu. Gal ne režimo, bet sienų požiūriu.

Analogiška situacija yra dažnai ir su Baltarusijos veikėjais. Ir yra visiems turbūt žinomas, bet atkreipti dėmesį žiniasklaidoje nutylimas momentas – Svetlana Cichanouskaja kandidatavo vietoje savo vyro. Nespecialiosim kokiu mastu, bet turbūt sutiksim, didelę dalimi balsavimas už ją buvo tiesiog balsavimas prieš represijas, o ne konkrečiai už jos asmenį, kuris nebuvo žinomas ir nebuvo telkiantis visuomenę iki visai prieš pat rinkimus. O jos vyras, pakankamai žinomas ir veiklus žmogus tuo metu Baltarusijos opozicijoje, buvo visiškai atvirai Rusijos imperializmo šalininkas. Šiandien jis toks nebėra, šiandien jūs galit išgirsti, kad jis palaiko Zelenskį, Ukrainos kovą iki pergalės, visiškai nepritaria Rusijos imperializmui. Pasikeitė tiesiog fantastiškai ir gera linkme, jeigu mes tuo patikime. Jis nebuvo žmogus, kuris tiesiog sakė, kad palaiko Rusijos imperializmą, jis buvo žmogus, kuris po Krymo okupacijos vyko į Krymą ir rengė ten tokias akcijas, filmukus socialiniams tinklams, mojavo Rusijos vėliava ir džiaugėsi, kaip teisingai ir gerai čia viskas įvyko. Dabar turbūt nemaža dalis tų filmukų yra ištrinta. Bet faktai tokie. Mes galim savęs paklausti, ar mūsų Lietuvos piliečiams, kurie viešai reiškiasi palaikydami Kremliaus imperializmą, mes taip lengvai atleistume ir pamirštume, jeigu jie staiga pasakytų, štai tarkim ponas Eduardas Vaitkus staiga pasakytų, kad jis nepalaiko Rusijos veiksmų, nemano, kad jie yra išprovokuoti ir kad iš tikrųjų Ukraina yra teisi ir reikia ją palaikyti iki pergalės. Kiek iš mūsų, kiek iš tų, kurie palaiko ponią Svetlaną Cichanouskają ir jos biurą, patikėtų tais žodžiais? Aš noriu tikėti, kad nelabai daug kas patikėtų.

Šitie atsivertimai, na, labai jau patogiai sutampa su tuo, kad Lietuva šiandien mainais į tokį atsivertimą suteikia nuostabias galimybes veikti. Teisines, finansines ir visas kitas. Ir tie atsivertimai vyksta ne tik Krymo klausimu, tie atsivertimai vyksta įvairiausiais klausimais. Manęs žurnalistai klausia, ar jūs nebandėte kalbėtis tiesiogiai su Svetlanos Cichanouskajos biuru ir išsiaiškinti tas problemas, dėl kurių kritiškai žiūrit į jos veiklą? Aš sakau, kad aš neturiu pagrindo manyti, kad jos veikla yra sąžininga ir nuosekli, kad jos žodžiai yra sąžiningi ir nuoseklūs. Todėl, kad, pažvelkim bent į kelis dalykus: Į požiūrį į Rusijos imperializmą, kurį jau aptarėm. Į požiūrį į baltarusių masinę imigraciją į Lietuvą. Dar visai neseniai kritiškai atsiliepdavo apie visus vertinimus, kad reikia griežtinti sienų apsaugą, kad reikia mažinti imigraciją iš Baltarusijos. Ji sakė, kad Baltarusijos migrantai yra labai gerai Lietuvai, jos ekonomikai, visai neseniai, berods vakar, tą pakartojo ir LRT radijo eteryje, ir kad mes čia problemą darom, suprask, iš nieko. Pastarosiomis dienomis jau pradėjo kalbėti, kad yra tam kritiška. Tas pats su lietuvių kalbos mokymusi. Mes žinom, kad penkis metus tai nebuvo prioritetas. Dabar girdime, kad tai tapo prioritetu.

Iš tokių ir panašių pavyzdžių, bent aš esu gana tikras, kad Svetlanos Cichanouskajos biuras gana profesionaliai seka nuotaikas Lietuvos visuomenėje, prisitaiko prie tų nuotaikų ir keičia savo retoriką taip, kad, na, įtampos per daug nekiltų. Bet iš tikrųjų mes vistiek liekam prie to paties klausimo: jeigu Lietuva moka ir jeigu Lietuva padeda tam biurui veikti, kokia Lietuvai iš to yra nauda, kokius mūsų tikslus tai padeda pasiekti? Ir aš nematau jokio atsakymo, kokius mūsų tikslus tai padeda pasiekti. Bet priešingai, šalia to yra kitas veiksnys, tai apie ką kalbėjo Dominykas, tai yra jos mažų mažiausiai neaiški, abejotina, aš sakyčiau ir gan subtiliai palaikanti pozicija litvinizmo ir tiesiogiai prieš Lietuvą nukreiptos dažniausiai imigrantų, bet ne tik, veiklos atžvilgiu. Jos biuro išleistas pasas su Lietuvos simboliu, kur iš paskutiniųjų aiškinama, kad jeigu kitaip nupieši, tai jau nebebus tas pats Lietuvos simbolis. Jos pasas išleistas su Baltarusijos žemėlapiu, kuriame yra Dieveniškės kraštas kaip Baltarusijos dalis. Jos kiti veiksmai ir viešai nenuskambėjęs, bet Seimo nariam bent jau ne vienam iš jų žinomas pasiūlymas Seimui pasirašyti bendrą dokumentą su jos biuru, kuriuo būtų kviečiama Lietuvos ir Baltarusijos istorikams kartu ieškoti tiesos apie bendrą praeitį ir bendrą istoriją. Atleiskit, kokios dar tiesos kartu reikia ieškoti? Mes tiesą apie savo istoriją žinom ir mum nereikia Baltarusijos istorikų pagalbos tą padaryti. Bet šitas žaidimas yra žaidžiamas, ačiū Dievui, bent kol kas Lietuvos Respublikos Seimui vadovaujantys asmenys ant jo neužkibo, bet man, ir tikiuosi, ir jums, tokie epizodai gan aiškiai sako, kad ne tik nepadeda pasiekti tikslų Baltarusijoje, bet ir prisideda prie problemų Lietuvoje kūrimosi.

Nežinau ir nedrįstu spekuliuoti, kiek idėjinė litvinistė yra pati Svetlana Cichanouskaja ar jos vyras, bet tikrai matau, kad jos aplinkoje yra tokių žmonių ir kad jos mąstymą, jos darbotvarkę, jos žodžius, į simbolinius veiksmus, kuriuos tas biuras atlieka, vis patenka elementai, veikiantys prieš Lietuvą ir kuriantys tą naująją Baltarusiją ne Baltarusijoje, bet čia Lietuvoje. Kur jau yra labai daug žmonių iš Baltarusijos, kur jau yra pasiskelbusi politinė vadovybė, faktiškai vyriausybė ir parlamentas galėtume sakyti iš Baltarusijos, kur yra kuriamas tarptautinis pripažinimas, pasiskelbti simboliai, pasai, kas tik nori ir nėra vieno dalyko – teritorijos. Nors vėlgi socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose renginiuose galima rasti Baltarusijos piliečių palaikančių demokratinę opoziciją klausian, ar būtų taip sunku Lietuvai išskirti kokius nors plotelius toms saloms.

Sergejaus Cichanouskio paleidimas ir komentarai Lietuvoje nėra priežastis, kodėl mes čia susirinkom, arba bent jau nėra priežastis, kodėl aš mus čia pakviečiau. Tai yra tokia, na, vyšnaitė ant torto, galbūt paskutinis lašas, bet problema egzistavo jau iki tol. Jo pasisakymai, aš vis tiek negaliu sutikti, nebuvo kažkoks liežuvio paslydimas, netikėtas, neteisingai suprastas pasisakymas ar dar kažkas. Jis tą pasakė ne viename interviu, jis tą pasakė vartodamas ir salų, ir autonomijos, ir įvairius kitus žodžius. Ta idėja kartojosi. Jam tiesiog buvo per vėlai paaiškinta, kad ta idėja yra netinkama ir Lietuvoje taip kalbėti negalima. Bent jau aš taip suprantu tą situaciją ir taip kviečiu ją suprasti.

Tad jeigu netarnauja Lietuvos interesams Svetlanos Cichanouskajos biuro veikla ir jeigu mažų mažiausiai nepadeda išspręsti litvinizmo problemos ir masinės imigracijos problemos Lietuvoje, tai ką tada daro šitas biuras? Vieną dalyką jis daro tikrai gerai – jis įsisavina pinigus. Noriu pabrėžti, nemanipuliuojant emocijom, ne Lietuvos pinigus. Lietuva skiria, jeigu aš gerai suprantu, iš tų šaltinių, kuriuos pavyksta prieiti, Svetlanos Cichanouskajos veiklai iki milijono, apie milijoną eurų per metus. Ten 700 000 apsaugai, virš 100 000 VIP sąlygomis kelionėmis, dar ten kitoms sritims po mažiau, bet tai nėra esminiai pinigai. Dėl jų nereikėtų rinktis. Tai, kad Lietuva yra suteikusi tą statusą, kurį yra suteikusi, ir tarptautinė bendruomenė ją pripažįsta Baltarusijos opozicijos lydere, yra priežastis, kodėl per būtent ją ir jos įkurtus fondus, jos sukurtą pavadinkim infrastruktūrą, tokią simbolinę nevyriausybinių organizacijų, yra skirstomos lėšos kovai už demokratiją Baltarusijoje. Ir tos lėšos yra didelės. Skirtingi... aš pabūsiu labai atsargus, yra žiniasklaidos šaltinių teigiančių, kad virš 170 milijonų per penkis metus buvo išdalinta kovai už demokratiją Baltarusijai. Tai nėra tik Svetlanos Cichanouskajos biurui jokiu būdu, bet tai yra, na pavadinkim, su jos rekomendacija pripažįstamoms organizacijoms kaip tinkamoms paramą gauti. E, vadinkim mažiau, sakykim, kad dešimtys milijonų, nes dešimtys milijonų tai tikrai yra tos sumos, kurios iškeliavo demokratijai Baltarusijoje stiprinti. Ir kiek suprantu, galbūt kas žinot geriau, yra daugybė demokratinių opozicinių veikėjų Baltarusijoje. Didelė dalis jų, be abejo, palikę šalį. Mažiausiai septynis tokius kaip įtakos centrus išskiria daugiau besigilinančių į tą klausimą. Bet Lietuva yra išskyrusi vienintelę, kuri gali spręsti, ką remti, ko neremti, per kurią reikia bandyti pasiekti pokyčius ir tie pokyčiai nepasiteisina. Tai šiandien mes penktus metus turim situaciją, kai visas laisvasis Vakarų pasaulis remia, o visų pirma Lietuva simboliškai, suteikdama statusą, remia žmogų, kuris neatneša tų pokyčių, kuris kelia tam tikras subtilias, čia mūsų bandytas paaiškinti problemas ir Lietuvoje, ir kuris įsisavina tikrai nemažus pinigus tiems pokyčiams kurti, tačiau rezultato taip ir neatneša.

Mes esame, drįstu teigti, tikiuosi jūs pritariat, mes esam už pokyčius Baltarusijoj. Mes jokiu būdu nesam už Lukašenkos režimo stiprumą, tęstinumą, tvirtas sąsajas su Kremliumi ir taip toliau. Bet tam, kad tie pokyčiai įvyktų ir kad Lietuvos veikla prie jų neštų, pirmiausia turėtų įvykti pokyčiai Baltarusijos opozicijoj Lietuvoje. Mes turėtume nubraukti brūkšnį ir nuo balto lapo pradėti žiūrėti, kas vis dėlto, kokie būdai, kokie žmonės, kokios organizacijos ir kokie keliai yra patys tinkamiausi tiems mūsų norimiems pokyčiams atnešti. Nes tai, kas vyko iki šiol, neveikia ir turėkim drąsos tą pripažinti. Aš manau, kad šiandien tai yra viskas arba bent jau svarbiausia, ką mes norim pasakyt šituo klausimu. Aš dar kartą labai dėkoju visiems čia atėjusiems. Aš tikiuosi ir kviečiu nepateikti to kaip protesto prieš Baltarusiją ar baltarusius. Tai yra protestas prieš žaidimą opozicijos, jos vaizdavimą ir mūsų pačių interesų nevykdymą. Ačiū jums labai visiems ir iki.