Dėl imigracijos ir ekonominių priežasčių dau trečdaliai vokiečių emigruotų, jei tik galėtų

Vokiečiams jau atsibodo viena bloga vyriausybė po kitos, todėl dauguma jų nori pabėgti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš visos ES.

Prieš kelias dienas paskelbtos naujos „YouGov“ apklausos duomenimis, 31 proc. vokiečių „tikrai“ emigruotų, jei tam netrukdytų darbo, finansiniai ar asmeniniai veiksniai. Dar 27 % teigė, kad greičiausiai arba labai tikėtina, kad taip pat išvyktų, ir tik 37 % teigė, kad greičiausiai arba neabejotinai liktų Vokietijoje, net jei jiems būtų suteikta galimybė persikelti.

Tarp šio didėjančio nepasitenkinimo priežasčių aukščiausią vietą užima imigracija (61 proc.) ir pragyvenimo išlaidos (41 proc.). Daugiau nei trečdalis respondentų taip pat teigė, kad pastaraisiais mėnesiais dažniau galvojo apie emigraciją.

Nepasitenkinimas bendra šalies padėtimi ypač paplitęs tarp FDP ir AfD rinkėjų, kurie mano, kad vyriausybė juos apleido. Beveik keturi iš penkių (79 proc.) AfD šalininkų išvyktų iš šalies, jei tik galėtų.

Emigracija Vokietijoje jau daugelį metų yra problema. 2024 m. iš šalies išvyko beveik 750 000 vietinių vokiečių. Tuo tarpu tais pačiais metais leidimas gyventi šalyje buvo išduotas beveik 900 000 migrantų.

Ironiška tai, kad nors Vokietijos politikai argumentuoja imigraciją kaip sprendimą mažėjančiam gyventojų skaičiui spręsti, apklausos kartas nuo karto rodo, kad vietiniai vokiečiai išvyksta būtent dėl migracijos.

YouGov apklausos duomenimis, svarstantys apie emigraciją greičiausiai rinktųsi vokiškai kalbančias šalis. ES nepriklausanti Šveicarija pirmauja sąraše su 30 proc. respondentų. Po jos seka Austrija (23 %), Ispanija (22 %) ir Kanada (17 %).

Dienraštis „Die Welt“ apklausė Bazelio sociologą Oliverį Nachtwey, kuris teigė, kad Šveicariją vokiečiai laiko „svajonių šalimi“, nes joje mato 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių Vokietiją: veikiančią infrastruktūrą, padorų pragyvenimo lygį ir atsakingus politikus – dalykus, kuriuos vokiečiai prarado viltį kada nors pagerinti savo šalyje.

Naujai išrinktam kancleriui Mercui tenka didelė atsakomybė šiuo klausimu. Prieš vasario mėn. rinkimus Vokietijos rinkėjams migracija kėlė didžiausią susirūpinimą (56 %), tačiau vos pasibaigus balsavimui Merzas greitai atsisakė daugumos savo rinkimų kampanijos pažadų dėl griežtesnės tvarkos kontrolės ir deportacijų spartinimo.

Šaltinis: Europeanconservative.com