Nacionalinis susivienijimas. Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybingumą

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkei, Ministrei Pirmininkei, Generalinei Prokurorei 

REIKALAVIMAS GINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINGUMĄ

Vilnius

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka portale delfi.lt publikacijoje „Dėl lenkiškų vietovardžių pavadinimų Vilniaus rajone“ pranešė Lietuvos Respublikos valstybės vadovams ir  visuomenei, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški Bieliškės ir Ažulaukės kaimų užrašai – „Bieliszki“ ir „Orzełówka“ – turi būti pašalinti. Jo teigimu, minėti užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus – „tai yra Lietuva, čia galioja Lietuvos įstatymai ir jokių lenkiškų vietovardžių čia būti negali.  Lietuvoje gali būti tik lietuviški vietovardžiai. Tai reglamentuoja valstybinės kalbos įstatymas ir, apskritai, yra bendra tokia europinė praktika“. 

VKI  viršininko nuomone, šitaip gali būti markiruota lenkiška okupacinė zona, kurioje vyko nuožmi lietuvių polonizacija. Jo teigimu, tradiciniais užrašais to negalima pavadinti. Valstybinė kalbos inspekcija yra įpareigojusi Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų esančius lenkiškus užrašus „Bieliszki“ ir „Orzełówka“. Tačiau savivaldybė atsisako tai daryti, neva remdamasi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis. Tačiau ši Lietuvos ratifikuota konvencija nėra imperatyvi, o numato valstybių pareigą stengtis kuo geriau užtikrinti kitataučių gyventojų teises, kiek tai neprieštarauja šalies Konstitucijai, įstatymams, istoriniam ir socialiniam kontekstui. Tai reiškia, kad dabar Lietuvoje galiojantys įstatymai ir jų įgyvendinimas nepažeidžia šios konvencijos nuostatų. VKI vadovas pažymi, kad šiuo klausimu Lietuvos teismai jau yra pasisakę – Vilniaus rajono savivaldybė pralaimėjo analogišką bylą dėl prie Lavoriškių užkabinto lenkiško užrašo „Gmina Lawaryszki“. 

Nors tai yra akivaizdus galiojančių šalies įstatymų pažeidimas, netiesiogiai kvestionuojantis Lietuvos Respublikos valstybingumą, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius apsimestiniais teiginiais dėl VKI viršininko A. Valotkos pasisakymų kreipėsi į kultūros ministrą bei Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, teigdamas, esą VKI vadovas kursto tautinę nesantaiką, skelbia neetiškus ir tikrovės neatitinkančius teiginius. 

Nacionalinis susivienijimas pažymi, kad trijų svetimų raidžių (Q,X,W ) invazija į lietuvių kalbos  abėcėlę, Konstitucinio teismo doktrinai valstybinės kalbos klausimu prieštaraujantis šiais metais paskelbtas leidimas asmenvardžius Lietuvos valstybės išduotuose asmens dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis, davė pradžią konstitucinio lietuvių kalbos valstybinio statuso naikinimui. 

Šiuo atveju, pradėjus gyvenvietes žymėti  užrašais ne lietuvių, o kitų valstybių kalbomis, prieita riba, kai bus mėginama dalinti Lietuvos valstybę į atskirus tautinių bendrijų valdomus teritorinius regionus, kurie neabejotinai sieks vis platesnės ne tik kultūrinės, bet ir administracinės autonomijos. Kaip liudija XX a. Lietuvos istorija, tokie autonominiai siekiai lengvai perauga į faktinio politinio savarankiškumo reikalavimus ir galiausiai virsta kaimyninių valstybių slapčia arba atvirai kurstomu separatizmu. Tai labai didelis iššūkis ne tik valstybės vadovams, kurie davė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 4 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 7 str.), bet ir visuomenei, kuri nuolatos klaidinama, neva panašūs nuolat pasikartojantys antivalstybiniai Vilniaus rajono valdžios veiksmai tėra demokratijos išraiška ir tautinės tolerancijos siekis. 

Veiksmai, rašant Lietuvos gyvenviečių pavadinimus svetimos valstybės kalba, ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Konstitucijai, ką yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas 1999 metais ir vėlesniuose sprendimuose bei įtvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo neskundžiamose nutartyse. Tokie veiksmai taip pat neabejotinai yra provokaciniai, o atsižvelgiant į liūdną šio regiono  sovietinį politinį paveldą, jie galimai yra Kremliaus inspiruoti, siekiant skaldyti Lietuvos visuomenę, didinti įtampą tarp lietuvių ir lenkakalbių Lietuvos gyventojų, taip pat – tarp Lietuvos ir Lenkijos. Be abejonės, šie veiksmai kvalifikuotini kaip antivalstybinės ardomosios veiklos apraiškos bei viena iš Rusijos ir Baltarusijos vykdomo hibridinio karo prieš Baltijos valstybes priemonių.

1. Įvertindami minėtos politinės provokacijos pavojingumą, primename Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo pirmininkei ir Ministrei pirmininkei inauguracijos ar paskelbimo šalies vadovais metu duotas priesaikas Lietuvos valstybei ginti ir saugoti jos teritorinį vientisumą.

2. Kartu reikalaujame Generalinę prokuratūrą nedelsiant inicijuoti tyrimą, kieno iniciatyva, kokiu tikslu, kokia apimtimi ir kieno lėšomis yra inicijuojami provokaciniai Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimai, rašant gatvių ir gyvenviečių pavadinimus ne valstybine lietuvių kalba.

Pagrįstai tikimės, kad valstybės vadovai palaikys Generalinės prokuratūros pastangas užkardant tolesnes galimas panašaus pobūdžio politines provokacijas Vilniaus rajone.

Nacionalinio susivienijimo valdyba