Dovilas Petkus. Vakarų Europos mums nebereikia

www.laikmetis.lt Ilgus metus Vakarų Europa mums buvo politinis ir ekonominis orientyras, į kurį buvome skatinami lygiuotis, be kurio pagalbo...

www.laikmetis.lt

Ilgus metus Vakarų Europa mums buvo politinis ir ekonominis orientyras, į kurį buvome skatinami lygiuotis, be kurio pagalbos neišliktume Rusijos agresijos akivaizdoje. Karas Ukrainoje tokį įsivaizdavimą smarkiai pakeitė. Vakarų Europos laikas pasibaigė.

Kuo mažiau Vokietijos

Nors dalis mūsų politinio elito, rengdami nacionalinį susitarimą dėl užsienio politikos vis dar bando Vakarų Europą ir jos lyderę Vokietiją vaizduoti kaip mūsų politinį orientyrą, šiandien beliko konstatuoti, kad idealizuotos Vakarų Europos demokratijos vardan taikos su Rusija siūlo Ukrainai atiduoti savo krauju aplaistytas teritorijas. Vokietija, Prancūzija, Italija yra pasiruošusios aukoti Vidurio Rytų Europoje vienas teritorijas po kitos, o tartis su Maskva jiems kur kas paprasčiau, nei ginti Vilniaus, Varšuvos ar Kijevo interesus.

Dar daugiau, Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės ir neskuba siųsti seniai žadėtos karinės pagalbos. Visiškas rusų sutriuškinimas mūšio lauke reikštų naujos Europos gimimą, kurio Vakarų Europos šalys nelaukia.

Jau dabar galima įžvelgti besiformuojančius naujus geopolitinius kontūrus. Pergalę iškovojusi Ukraina, kartu su visa Vidurio Europa ir Baltijos šalimis, gali tapti per 100 mln. žmonių vienijančia politine ir ekonomine rinka, galinčia ne tik atsispirti Rusijai, bet ir neklausančia Vakarų Europos.

Vokiečiai su prancūzais pajuto, kad laikas, kuomet visus Vidurio – Rytų Europos klausimus jie spręsdavo pasitardami, o dabar – skambindami į Kremlių, artėja prie pabaigos.

Negana to, ryški britų bei amerikiečių parama visam Vidurio – Rytų Europos regionui šio konflikto metu bei istorinis skandinavų apsisprendimas stoti į NATO tik dar labiau didina Vakarų Europos baimę prarasti šeimininkų rolę Europoje.

Britų premjeras Borisas Johnsonas jau atvirai siūlo Lenkijai, Ukrainai bei Baltijos šalims drauge su Jungtine Karalyste kurti naujo pobūdžio aljansą, kurį vienytų nepasitikėjimas Briuseliu, nusivylimas Berlyno reakcija į karą Ukrainoje ir aiškus Rusijos stabdymas. Tokius planus britų konservatorių lyderis jau pristatė Ukrainos prezidentui savo vizito Kijeve metu.

Dėl išliekančio interesų netapatumo mūsų ir Vakarų Europos tikslai vis labiau išsiskiria. Šiandien Lietuvai trūksta drąsos pripažinti, kad tai, jog Lietuvą priešakinėse linijose nuo Rusijos gina vokiečių kariai yra ne saugumo garantas, o saugumo problema. Problema, kurioje mus tariamai gina kariuomenė, turinti visiškai kitokius interesus nei mūsų šalis ir regionas.

Galbūt Prezidentui, kaip vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui, atėjo metas ištaisyti savo pirmtakės klaidas? Ar jau atėjo metas, kai drauge su Lietuvos kariuomenės štabu galėtume padėkoti vokiečiams už tarnybą ir pakviesti priešakinėse linijose Lietuvą ginti lenkų, britų, amerikiečių arba, žvelgiant į ateitį, švedų karius?

Net dabartinio konflikto akivaizdoje Vokietija nesiryžta duoti tinkamos pagalbos Ukrainai ir siekia po kilimu tartis su Rusija. Būtent Vokietija, tiesdama vis naujus dujotiekius, užaugino šiandieninį Rusijos monstrą.

Todėl šiandien Lietuvoje turi atsirasti politikų, kurie atvirai sakytų – kuo mažiau Vokietijos mūsų regione. Kuo daugiau Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės šalių. Privalome nedelsdami imtis veiksmų JAV, Jungtinės Karalystės, Šiaurės ir Vidurio Europos šalių saugumo blokui NATO formate, didinti šių šalių tarpusavio priklausomybę saugumo srityje, mažinti mūsų saugumo priklausomybę nuo Vokietijos.

Anksčiau Vakarų Europos šalys buvo ne tik ekonominis aruodas, tačiau ir neišvengiamos saugumo partnerės, kurios, rodos, vienintelės garantavo mums Rusijos atgrasymą. Šiandien akivaizdu, kad Vidurio – Rytų Europa tampa pakankama pati sau. Šalia Ukrainos į kovą su Rusija stojus ir tokiai šaliai kaip Lenkija, karas jau būtų baigtas.

Žlugo ne tik Rusijos galybės, bet ir Vakarų Europos karinės pagalbos, kaip mūsų suvereniteto bei teritorinio vientisumo garanto, būtinybės įvaizdis.

Baltoskandijos ir Vidurio Europos susitikimas

Skandinavų sprendimas atsisakyti neutralumo ir drauge su Baltijos šalimis ir Vidurio Europa kurti bendrą saugumo struktūrą įkvepia dar daugiau pasitikėjimo mūsų regiono potencialu. Nepaisant kai kurių narių prieštaravimų, Švedija ir Suomija turėtų būti istoriškai greitai priimtos į NATO aljansą dar šiemet. Tai iš esmės keičia ir mūsų padėtį bei galimybes.

NATO plėtros bijojusi Rusija ne tik gaus papildomus tūkstančius kilometrų aljanso sienos. Švedijai tapus NATO nare, Lietuva gali pagaliau tikėtis pagalbos ne tik iš lenkiško Suvalkų koridoriaus, bet ir iš Gotlando. Nors klausimas, kaip galime užtikrinti mus remiančių sąjungininkų karių sėkmingą dislokavimą, išlieka, pati Baltijos šalių saugumo padėtis, anksčiau priklausiusi išskirtinai nuo Lenkijos, keičiasi iš esmės.

Švedijos stojimas į NATO sprendžia ne tik pačių švedų saugumo dilemas, bet ir ilgus dešimtmečius Lietuvos svarstytas saugumo bėdas. Daugybę metų aptarinėta Baltoskandijos gynybos struktūros idėja atsimušdavo į suomių ir švedų neutralumo politiką. Tai ypač kenkė Lietuvos interesams, kadangi be Švedijos pagalbos Baltijos jūros pietryčių kampe atsirėmęs rusiškas Kaliningradas galėjo lengvai valdyti Vidurio Europos ir Baltijos šalių saugumo apykaitą, dominuoti jūroje, gąsdinti Suvalkų koridoriaus perkirtimu.

Dabar matome, kaip Rusijos militarizuoti Rytprūsiai tampa galutinai izoliuota teritorija. Išmušė istorinė akimirka apjungti Baltoskandijos ir Vidurio Europos saugumo struktūrą, ypač aktualią Lietuvai.

Ateities perspektyvoje, NATO plečiantis į Ukrainą, neatmestina ir Baltijos – Juodosios jūros gynybinio barjero idėja.

Tikėtina, kad būtent dėl karo Ukrainoje įvykę pasikeitimai ir NATO viduje, kuomet buvo garantuojama, kad šalys bus vis labiau įtraukiamos į regioninių gynybos struktūrų formavimą, o ne globalų įsitraukimą į karinius konfliktus įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, kaip Irakas ar Afganistanas, paskatino skandinavus pradėti dar vieną NATO plėtros etapą.

Lietuvos vieta „sanitariniame kordone“

Paradoksalu, bet artėjant NATO viršūnių susitikimui derėtų klausti ir apie galimą aljanso susitraukimą. Vidurio Rytų Europa patikėjo, kad su Rusija jie galėtų susidoroti ir be Vakarų Europos pagalbos, juolab padedant skandinavams.

Daugelį metų panieką NATO struktūroms demonstruojanti ir nuo JAV karinės įtakos siekianti išsivaduoti Vakarų Europa, Rusiją vadinusi savo strateginiu partneriu, turėtų galutinai apsispręsti dėl savo ateities aljanse.

Aljansas turi ateitį Vidurio Europoje ir Šiaurės šalyse, tačiau kam aljansui šalys, turinčios priešingus interesus, siekiančios bendradarbiavimo su pagrindiniu XXI a. agresoriumi ir į NATO žvelgiančios kaip į okupantus?

Išplėskime savo gynybos struktūras Ukrainoje, Suomijoje ir Švedijoje ir leiskime „išsilaisvinti“ Vakarų Europai, su kuria mums vis vien ne pakeliui.

Klausimas, ką vis dar galvoja JAV, laikydamos didžiules savo karines bazes Vokietijoje ir Italijoje. Ar ne metas visas šias Europoje dislokuotas amerikiečių pajėgas pagaliau sukoncentruoti ties Rytinėmis aljanso sienomis?

Atėjo metas, kai Vakarų Europos interesų neaptarnaujančios, bet ir į Rusijos glėbį pakliūti nenorinčios šalys turi galimybę kartu, užuot nuolankiai beldusios į kitų duris, pasakyti sau ir kitiems, kad jos kuria naują pasaulį aplink save. Užuot bijoję nuolatinių bandymų būti įtemptiems į Rytų pasaulį, galime susitarti ir išties kurti mūsų saugos zoną.

Galbūt kas nors tai pavadins sanitariniu kordonu, nukreiptu tiek prieš Rytus, tiek prieš Vakarus – jų valia. Mes su Šiaurės ir Vidurio Europa bei pagalba iš anglosaksiškų kraštų tai pavadinsim mūsų istorijos ir ateities bendrumo nulemtu pasauliu.

Iš Ukrainos karo pelenų kylant naujoms geopolitinėms struktūroms, Lietuva galėtų suvaidinti lemtingą vaidmenį. Esame šalis, kurioje susitinka Vidurio Europos ir Baltoskandijos regionai. Lietuva yra sukabinantis veiksnys, galintis tapti pagrindiniu tokios naujosios struktūros forumu ar net centru. Turėdama puikius ryšius tiek su kovojančiais ukrainiečiais, tiek su skandinavais, tiek su lenkais, Lietuva yra natūrali šios sistemos rišamoji grandis.

Pažvelgus į geopolitines mūsų nuostatas, Europos žemėlapį ar istoriją, turėtų būti daugiau negu aišku, kokia ateitis mums palankiausia. Atėjo metas kurti ne kažkieno kito, o mūsų pačių užgyventą pasaulį ir jo erdvę. Ukrainos dėka vėjai mums tapo itin palankūs, istorija atveria dar vieną galimybių langą. Bet ar sugebėsime jį pamatyti?



Susiję

Nacionalinis susivienijimas 6584356076887114751

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2022-06-15 10:19

    Drąsus straipsnis ir labai teisingas. Kils ažiotažas, bet ilgainiui šitos pozicijos teisingumu įsitikins daug kas. Nėra laiko iliuzijoms. Vakarų Europa niekada nesupras Rytų Europos. Apie tai šiandien reikia labai realiai galvoti be sentimentų Vakarams. Buvusiems. Dabar jie baigia išvirsti į ... Jei dar būtų gyva TSRS, jie pasiprašytų į jos sudėtį.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2022-06-15 20:48

    Dėl Z.Šličytės kalbos Kovo 11-ąją Seime pradėtas ikiteisminis tyrimas
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/del-z-slicytes-kalbos-kovo-11-aja-seime-pradetas-ikiteisminis-tyrimas-56-1694282?copied
    Liberalai rodo pagarbą Signatarės nuomonei bei Žodžio laisvei....

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nieko nuostabaus, kad neobolševikai siekia susikurti sau įprastą aplinką. Vyresni rezistentai nesunkiai prisimins sovietinės okupacijos laikus su siautėjančiais skundikais komsomolo aktyvistais ir "ideologiškai neteisingai" mąstančius "apdorojančiomis" represinėmis struktūromis - milicija ir KGB. Sveiki atvykę atgal į "Litovskaja SSR".

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2022-06-16 17:28

    Straipsnio autorius tinka man į sūnus, bet su daug kuo pasakytu nesutinku. Žinau, kad daugybės žmonių galvelėse sumaištis, ar tik šūkiai iš LRT ir kitokios žiniasklaidos. Kritinis mąstymas atostogauja. Bet tiek to. Viskas praeina. Praeis ir ta liga. Bet turiu klausimėlį. Ką reiškia teiginys "nugalėti Rusiją" ? Ar, tai išprotėjusių žmonių, ar labai protingų, ar nei šiokių nei tokių išradimas ? Mano senas protas sako, kad tokios branduolinės galios šalies iš principo negalima nugalėti, nesusinaikinant su visu pasauliu kartu. Ko aš nesuprantu ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2022-06-17 09:24

      Tiesiog tas "sūnus" labai didelis optimistas. Pamiršo, kad Švedija nėra NATO narė ir ja netaps, nes tuo pasirūpins Turkija. Ir kad švedai yra nusiginklavę iki paskutinio varžtelio, mat jų sosaldemokratams dešimtmečiais atrodė, kad Putinas gi už taiką, karo būti tiesiog negali, tad kam švaistyt lėšas ginkluotei. Antras dalykai, ginkluotė yra be galo brangus dalykas. Baltų, lenkų ir skandinavų aljansas - gražu, tik Lietuva jokių lėšų ginkluotei neturi, be to, yra praskolinusi kelias ateities kartas. Trumpuoju laikotarpiu atsikratyti tokių Kremliaus vasalų kaip Prancūzija ir Vokietija nepavyks, nes ten plienas ir finansiniai ištekliai, be kurių bet koks gynybinis aljansas egzistuos tik ant popieriaus.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2022-06-16 19:47

    Šeimų sąjūdis ruošiasi šešių dienų Seimo apgulčiai: kviečia prisijungti opoziciją
    - lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/06/16/news/seimu-sajudis-grizta-prie-seimo-savivaldybe-suteike-leidima-keliu-dienu-protestui-23698702

    Taigi, VEIKSMAS bus. Ar MINTIES profesionalai prisijungs, padės klaidų išvengti? Kaipo savo sritį daugiau išmanantys, jie galėtų pirmi ištiesti ranką - juk kita pusė gali ir nedrįsti paprašyti draugiškos pagalbos, bijodami susidurti su arogancija?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2022-06-17 09:32

      Kremliaus plaukuota rankelė darbuojasi nesimaskuodami, tikisi pačių lietuvių rankomis sukurpt "Liaudies Seimą", kurio atstovai važiuos parvežti Putino saulės. Tikiuosi, kad Seimo apsauga yra adekvatūs žmonės ir tuos "apgulėjus" pasitiks kulkosvaidžiais.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2022-06-17 09:48

      Čia Kremliaus atsakas į Bayraktaru pirkimą - užsiundys vietinius penktakolonius ant Seimo. Tik ką Šimašius sau galvoja tokius leidimus išduodamas? Jungiasi prie perversmininkų?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2022-06-21 19:59

    Kelti sumaištį prie Seimo dabar kai visa Lietuva pasimetusi o prie jos sienų sutelkta priešo kariuomenė tai dirva 1940 m. scenarijui. Kas protaujat neprisidėkite !

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2022-06-21 23:28

    Mažai penktakolonių buvo susirinkę, na dar Gražulis su Puidoku prie jų prisidėjo, ale pajuto vėją iš Maskvos ir suskubo savą valdžią verst. Apkaltą abiem gaidžiam.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2022-06-22 02:02

    Veikia tas mitingas paprastai. Organizuoja mitingą, atseit už šeimas, o kai susirenka, tada nuo scenos pavaro kremliaus antivalstybinę propandą. Gerai kad niekas nebeina, ir ne vien blogas oras buvo kaltas, greičiau rusiško mėšlo kvapas nuo organizatorių.

    AtsakytiPanaikinti
  8. "Neosovietinio homjaunimo" "logika": ne "valdže" kalta, kad marazmu užsiima ir žmones kiršinančius sprendimus priiminėja - bet žmonės, kad tuo piktinasi. Visiški bolševikai. "Partija neklysta! Ura i da zdravstvujet! Smert' vragam naroda!"
    Nors, kai pagalvoji, galbūt dar tiksliau juos būtų vietiniais "jedinorosais" vadinti, nes VISIŠKAI toks pat mentalitetas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2022-06-22 17:34

      Pagal tokią logiką 1990m. kovo 11d. valdžia irgi užsiėmė marazmu, kiršinantį sprendimą priėmė, tiek žmonių piktinosi: jedinstvo, liankai, burokevičininkai. Sąjūdžio deputatai atkuriamąjame Seime visiški bolševikai, nu stačiai jedinorosai.
      Ar ne taip, Dzeržinskio anūke?

      Panaikinti

emo-but-icon

item