Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl politinės korupcijos šalyje
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos ...
POLITINĖS PARTIJOS NACIONALINIS SUSIVIEJINIMAS PAREIŠKIMAS
DĖL POLITINĖS KORUPCIJOS ŠALYJE
Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje MG Baltic (dabar – MG grupė) byloje. Visi aštuoni kaltinamieji yra išteisinti. Teismo teigimu, nėra įrodymų, jog Eligijui Masiuliui perduoti pinigai buvo kyšis ir kad Raimondas Kurlianskis darė poveikį politikams. Nusikalstama veika, dėl kurios buvo pateikti kaltinimai, nebuvo padaryta, nes šiems asmenis patekti kaltinimai esą neatitiko tuo metu galiojančių baudžiamojo kodekso nuostatų, t. y. nebuvo surinkta tiek duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo padaryta tokia nusikalstama veika.
Pažymėtina, kad paskelbus minėtą teismo nuosprendį teisiamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis vadovė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskubėjo viešai pareikšti, jog tokio teismo sprendimo ji laukė ir tikėjosi, anot jos, minėta byla padarė reputacinę žalą jos vadovaujamai partijai. Taigi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen viešai deklaravo asmeninį suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi jos vadovaujamos politinės partijos naudai (Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen vadovaujama politinė partija „Liberalų sąjūdis“ nekalta).
Nacionalinis susivienijimas nesiima vertinti, kokiu kitu būdu V. Čmilytė-Nielsen gali daryti įtaką būsimiesiems teismų sprendimams, tačiau mano, kad Seimo pirmininkė gali paveikti Seime pateiktas Lietuvos teisėjų kandidatūrų tvirtinimo procedūras. Nacionalinis susivienijimas neturi duomenų, kad V. Čmilytė-Nielsen kartu su teisiamos politinės partijos frakcijos Seime nariais būtų nusišalinę nuo šių teisėjų kandidatūrų tvirtinimo procedūrų. Tai reiškia, kad jos asmeninis suinteresuotumas bei viešai išreikštas lūkestis bylos baigtimi gali būti tiesiogiai siejamas su Seimo pirmininkės pareigų vykdymu ir jos vadovaujamos partijos frakcijos narių galimybėmis daryti įtaką kandidatūrų tvirtinimo procedūroms ir šitaip paveikti vienai politinei partijai svarbios bylos baigtį.
Pažymime, kad minėtas teismo nuosprendis apie korupcijos fakto nebuvimą neįtikino visuomenės. Atvirkščiai, nuosprendis sukėlė neregėto masto žmonių nusivylimą ir pasipiktinimą valstybės negebėjimu užtikrinti piliečiams Konstitucijoje nustatytą teisingumo vykdymą, o Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen išreikštą poziciją dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio nurodytoje byloje visuomenė įvertino kaip viešą šantažą teismui bei nurodymą teisėtvarkos institucijoms, kaip turi būti sprendžiama ši byla (Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen ir jos vadovaujamos politinės partijos „Liberalų sąjūdis“ naudai).
Todėl smerkdami Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen viešą šantažą teismui ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaujame Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą principingai ginti viešąjį interesą ir apeliacine tvarka skųsti šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį aukštesnei teismo instancijai, o esant reikalui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.
Mes gerbiame ir palaikome sąžiningus Lietuvos teisėtvarkos institucijų darbuotojus, esame pasirengę politiniame lygmenyje padėti ginti jų reputaciją. Todėl kviečiame juos nepasiduoti tiek Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen viešam politiniam šantažui, tiek galimam teisiamos politinės partijos „Liberalų sąjūdis“ frakcijos Seime narių spaudimui. Kviečiame sąžiningai vykdyti savo prievoles nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Kartu siekdami užkirsti kelią interesų konfliktui šioje byloje, reikalaujame Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen su teisiamos partijos frakcijos nariais nusišalinti nuo Lietuvos Respublikos teisėjų tvirtinimo Seime procedūrų, kol nebus užbaigta nagrinėti vadinamoji „MG Baltic“ byla. Priešingas elgesys leis manyti, kad ne teismai vykdo teisingumą, kurį nustato Konstitucijos 109 straipsnis, o politinė valdžia – šioje byloje iš dalies Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir jos vadovaujamos teisiamos politinės partijos „Liberalų sąjūdis“ frakcijos Seime nariai.
Esame įsitikinę, kad sudarius sąlygas iki galo objektyviai išnagrinėti šią korupcijos bylą aukštesnės instancijos teisme kartu būtina nedelsiant imtis iš esmės ir kompleksiškai spręsti sisteminio neteisingumo problemą Lietuvos valstybėje. Ši problema atsirado prieš tris dešimtmečius, kai vykdant nesąžiningą ir neskaidrią viešojo turto privatizaciją susiliejo ir simbiotiniu ryšiu suaugo stambusis verslas ir politinė valdžia. Atkurtoji Lietuvos valstybė faktiškai virto kriminalinės prigimties kvazipolitiniu dariniu, neįstengiančiu tinkamai vykdyti vienos svarbiausių kiekvienos demokratinės ir teisinės valstybės funkcijų – užtikrinti visiems piliečiams lygų teisingumą. Nepaneigiamas šito įrodymas yra tai, kad per visą atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpį žlugo faktiškai visos plataus atgarsio visuomenėje sulaukusios baudžiamosios bylos, kuriose buvo pareikšti kaltinimai stambiems verslininkams ir įtakingiems politikams bei aukštiems valdžios pareigūnams. Susidariusį užburtą korupcijos ratą liudija ir tai, kad reguliariai bliūkštant korupcijos byloms visuomenė niekada nesulaukia atsakymo į klausimą, kokios yra nuolatos besikartojančių nesėkmių priežastys: nekvalifikuotas teisėsaugos institucijų ir ypač prokuratūros darbas, specialiai įstatymuose įtvirtinti neįgyvendinami reikalavimai nusikalstamai veikai įrodyti teisme ar dalies teisėjų neprofesionalumas bei neteisėti ryšiai su įtakingiems verslo ir valdžios sluoksniams priklausančiais kaltinamaisiais.
Aptarinėdama ir vertindama pirmos instancijos teismo nuosprendį šioje byloje visuomenė turi svarų pagrindą manyti, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį galimai didelę reikšmę turėjo ta aplinkybė, jog pradėjus baudžiamosios bylos tyrimą paaiškėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kelių įtakingų TS-LKD narių ryšiai su „MG grupės“ atstovais. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį šie ryšiai galėjo būti galutinai atskleisti ir jų egzistavimas patvirtintas teismo. Tikėtina, kad buvo baimintasi, jog įrodžius aukščiausio lygio politinės korupcijos egzistavimo Lietuvoje faktą ir piliečiams suvokus tikrąjį jos mastą bus destabilizuota ir patirs didžiulę krizę arba net sugrius visa korumpuota šalies politinė ir partinė sistema.
Nors Lietuvos teismuose, kaip ir visoje teisėsaugoje, esama daug kvalifikuotų ir sąžiningų darbuotojų, šalies teismai faktiškai veikia kaip minėtos korumpuotos sistemos neatskiriama dalis ir yra paversti jos priedeliu bei ją aptarnaujančiu selektyvaus ,,teisingumo“ vykdymo įrankiu. Dangstantis teismų nepriklausomybės principu Lietuvos teismai buvo paversti piliečiams neatskaitingomis ir jų niekaip nekontroliuojamomis įstaigomis, priiminėjančiomis formaliai teisėtus, bet savo turiniu ir esme neteisingus sprendimus. Tikėtina, kad būtent toks nuosprendis buvo priimtas ir šios bylos atveju.
Prieita riba, kada visiškai ir negrįžtamai sugriautas ne tik pasitikėjimas Lietuvos teismais ir pačia valstybe, bet galutinai nužudyta net viltis, kad mūsų šalis kada nors taps iš tiesų teisine ir teisingumą realiai galinčia įgyvendinti valstybe. Jeigu ši riba bus peržengta ir šalies aukščiausia politinė bei teisminė valdžios toliau apsimetinės, kad nieko ypatingo neįvyko, tai reikš moralinę ir politinę Lietuvos valstybės mirtį.
Politinės partijos Nacionalinio susivienijimo valdyba
Rašyti komentarą