Kun. Robertas Urbonavičius. +K +M +B

Mal 3, 1; 1 Kr 29, 12. Štai ateina viešpatautojas Viešpats – karaliaus valdžia jo rankoje, ir galybė, ir viešpatavimas. Ps 71, 1. Dieve...

Mal 3, 1; 1 Kr 29, 12. Štai ateina viešpatautojas Viešpats – karaliaus valdžia jo rankoje, ir galybė, ir viešpatavimas.
Ps 71, 1. Dieve, suteik Karaliui savo teisingumo ir savo teisumo Karaliaus Sūnui.
(Introitas)

Minime paskutinę iš didžiųjų Kalėdinio liturginio laiko švenčių – Viešpaties apsireiškimą pagonių tautoms, kuomet žvaigždės vedini gimusio Karaliaus atvyko pagarbinti išminčiai. Motina Bažnyčia šiandien kviečia savo dvasia kartu skubėti paskui šventuosius Išminčius prie Evangelijos Šviesos šaltinio, Kolektos maldoje prašydama, kad mums būtų leista regėti visą Viešpaties Didybę Danguje.

Pakeliui paskui Rytų Išminčius, prie Tautų Karaliaus keliavo ir keliaus daugybė pavienių žmonių ir ištisų tautų. Geroji Kristaus Naujiena užkariavo ir užkariaus daugybė širdžių ir taip bus iki laikų pabaigos. Viešpats Jėzus pasiliko savo Bažnyčioje, kurią padarė Tautų Šviesa, Išganymo Ženklu ir Tiesos Švyturiu. Būtent Katalikų Bažnyčioje išsipildo Izaijo pranašystė, kuri pateikiama lekcijos skaitinyje: „Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo, Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito. Nors žemę štai sutemos gaubia ir tautas tamsybės dengia, bet virš tavęs Viešpats šviečia, virš tavęs jo šlovė apsireiškia. Tautos ateis prie tavosios šviesos ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio.“ Taip, tikrai nėra išganymo šalia Bažnyčios. Tik mūsų Geroji Maitintoja Motina Bažnyčia mums parodo Viešpatį Kristų kaip kitados Kasparui, Merkeliui ir Baltazarui Jį parodė Motina Mergelė Marija. Likime ištikimi savo Motinai Bažnyčiai, neatsitolinkime nuo Jos, net jei ir atrodytų jog Ji praradusi savo grožį ir spindesį. Mūsų ištikimybė ir uolumas tenusveria drungnųjų ir nupuolusiųjų išdavystes.

Šventoji Evangelija mums papasakoja išminčių kelionę pas Betliejaus kūdikį. Pagonių tautos atstovai, išvydę naują dangaus ženklą bei perskaitę jo turinį, išsiruošia į ilgą bei pavojingą kelionę, vedini vien pranašystės, astronominių sugebėjimų bei širdies ilgesio. Juk jie buvo pagonys – garbinantys savus dievus, jie neprivalėjo keliauti pagarbinti žydų Mesijo. Ir vis dėlto. Jie pasiryžo. Jie keliavo. Sekė paskui žvaigždę į nežinomybę. O tu ir aš? Ar turime ryžto kažką padaryti dėl Dievo, dėl Jo Bažnyčios, dėl sielų? Ar mums nėra kartais sunku pakilti nuo sofos ir nueiti į Mišias dažniau nei sekmadienį, nekalbant apie didžiąsias šventes. Ar apsiribodami, tik to, kas būtina, išpildymu, mes netampame vyresniaisiais sūnumis, kurie į tėvą žiūri, kaip samdinys į šeimininką. Padarykime dėl Jo visada daugiau. Troškime daugiau Jam atsiduoti, labiau pažinti, labiau pamilti.

Meldžiame, Viešpatie, maloningai pažvelk į savosios Bažnyčios dovanas,
kuriomis jau nebe auksas, smilkalai ir mira aukojama;
bet tai, kas šiomis dovanomis pateikiama, aukojama ir priimama,
yra Jėzus Kristus Tavo Sūnus mūsų Viešpats.
(Sekreta)

Susiję

Robertas Urbonavičius 218700633160191019
item