Jonas Kauneckas. Akademike Zigmai, atvykau į Tavo laidotuves padėkoti Dievui už Tave

propatria.lt nuotrauka 

Prieš kelias dienas žemiškąją kelionę baigusio iškiliausio Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus laidotuvių Mišias vasario 23 dieną aukojo kardinolas Audris Juozas Bačkis, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, vyskupai emeritai Jonas Boruta ir Jonas Kauneckas, vyskupas Arūnas Poniškaitis, kunigai Kazimieras Ambrasas ir Alvydas Vaitkevičius. Skaitytojus kviečiame susipažinti su J.E. Jono Kaunecko sakytu pamokslu. 

„Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą“ (Rom 14,12) – tik ką nuskambėjo Dievo žodis kviečiantis mus laidotuvėse susimąstyti. Mūsų kardinolas, pradėdamas šias šv. Mišias, džiaugėsi, kad akademikas Zigmas taip ištikimai, taip tvirtai gyveno tikėjimu, kad net visiems lietuviams yra tikėjimo pavyzdys. Lietuva visada liks jam dėkinga ir už jo kalbos mokslo darbus.

Be abejo, kiekvienas žmogus Dievo teisiamas pagal tai, kaip jis laikėsi Dievo mokymo, Dievo įsakymų. Bet be galo norisi įvertinti jo darbus ir žmogaus akimis.

Akademike Zigmai, atvykau į Tavo laidotuves padėkoti Dievui už Tave. Ir daugelis, daugelis čia atvyko su padėka. Ir šimtmečius dėkos Dievui už Tave lietuviai, nenustos Tau lenktis, nenustos su pagarba minėti.

Dar man studijuojant universitete, pajutau, kaip Tu nepaprastai sužavėjai mokslo gilumu visus studentus, kai Tu po nužudyto profesoriaus Jono Kazlausko dėstei lietuvių kalbos istoriją, paskatinai žvelgti į giliausias mūsų prokalbės gelmes, tiesiog rodei mums indoeuropiečių prokalbės šaknis senuosiuose mūsų kalbos dalykuose. Ir gaudėme nustebę kiekvieną Tavo žodį. O praleidę kokį nors Tavo žodį, ieškojome užsirašyti pas kitus...

Neveltui Tave vadina baltistikos šviesuliu, lituanistų patriarchu, įžymiausiu Lietuvos kalbininku. Tave vertino ir brangino visas mokslo pasaulis. Juk Tu ne tik Lietuvos mokslų akademijos akademikas, bet ir Švedijos, Norvegijos, Latvijos ir Lietuvos Katalikų Mokslų akademijų akademikas. O kas suskaičiuos Tau suteiktus daktaro laipsnius? Kiek kartų skambėjo Tavo kaip garbės daktaro pašlovinimas! O kiek kartų Tu užrašytas kaip redaktorius! Be Tavęs neapsiėjo mūsų didžiosios enciklopedijos.

Gi mes, dvasininkai ypač Tau lenkiamės už mūsų tikėjimo tyrinėjimą. Per mūsų Tautos poterių tyrinėjimą, net per žegnojimosi tyrinėjimą Tu atradai krikščionybės ištakas Lietuvoje. Tu tiesiog įrodei, kad mūsų maldos, mūsų poteriai iš 13-to amžiaus, karaliaus Mindaugo laikų. O mūsų didžiųjų švenčių vardai, kaip Velykos, Kalėdos, Kūčios pasiskolinti iš kaimynų dar 10–11 a.

Kaip brangus Tau tikėjimas, Tu įrodei stodamas prie Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos kūrimo, net tapdamas LKDP pirmininku. Prisimenu, kaip džiaugėsi garbusis Telšių vyskupas Antanas Vaičius Tavo pasiryžimu vadovauti partijai. Ir kiek pastangų, kiek rūpesčių sudėjai, kad išsaugotum ją nuo skilimo! Iškilus dviem nuomonėms tiesiog meldei: „Ieškokime to, kas vienija“. Bet, nepaisant visų Tavo ir monsinjoro Svarinsko pastangų, išlaikyti partijos vienybės nepavyko.

Akademikas Su Svarinsku nuolat dalyvavo monsinjoro įsteigtame partizanų parke ir kitose partizanų pagerbimo vietose, nes jo įsitikinimu niekas nesudėjo didesnių aukų už mūsų laisvę.

Bet, Akademike, Ministre, ypač būtina prisiminti Tavo nepaliaujamą kovą už lietuvių kalbos grynumą, už jos grožio išsaugojimą. Įsikūrus visuomeninei asociacijai „Talka kalbai ir tautai“, Tu įsijungei į jos gretas.

Dar prieš 20 metų profesorius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. O pernai, tiesiog paskutiniais metais prieš mirtį, jis rašė: „Dabartinės naujienos iš Vilniaus universiteto gąsdina“. 93-jų metų iškiliausias Lietuvos lituanistas, Filologijos fakultete dirbęs 50 metų, susirūpinęs rašė, kad fakultete nebelieka Lietuvių kalbos, Baltistikos ir kitų katedrų. Dabar perskaitysiu ilgesnį jo pasisakymą: „Man visiškai nesuprantama, kam prireikė nubraukti tai, kas iki šiol padaryta per tiek metų. Pats Muravjovas-Korikas paplotų per petį tokiems „reformatoriams“ ir pasakytų „maladiec“. Per lituanistiką, baltistiką Vilniaus universitetas išėjo į pasaulį. Jei ne šie mokslai, jis būtų tiktai eilinis provincijos universitetas. O dabar norima visa tai nubraukti. Vilniaus universitete iki šiol nebuvo tokio laikotarpio be Lietuvių kalbos katedros ir nebuvo rektoriaus, kuris būtų siekęs ją panaikinti ar sujungti. Tokio dalyko nebuvo ir negalėjo būti. Tokį rektorių būčiau pasiuntęs velniop. Apie grėsmes lituanistikai Vilniaus universitete mano laikais nė pagalvoti nebuvo galima. Būčiau iš karto velniop pasiuntęs tokius pseudomokslininkus, kurie kelia ranką prieš gimtąją kalbą. Lituanistika mums buvo Tautos dvasios apraiška. Vilniaus universitetas buvo pradėtas vadinti pasauliniu lituanistikos ir baltistikos centru. Taip kūrėme lituanistikos židinį Vilniaus universitete. Praleidau prie jo visą gyvenimą. Studijuoti lietuvių kalbą, jos tarmes, istoriją, baltų kalbotyrą mums buvo tarsi paties Dievo įsakyta“.

Taip, Profesoriau, pats Dievas įkvėpė Tave pasakyti ir griežtą žodį mūsų valdžiai apie svetimų asmenvardžių rašybą mūsų dokumentuose. Tu niekada nenustojai kovoti už tiesą. Ir Tau tinka paties Dievo žodis: „Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės, jie bus pasotinti“ (Mt 5,6).

Didysis Lietuvi, Akademike Zigmai!

Kodėl vadinu Tave didžiuoju lietuviu?

Per visus ilgus savo gyvenimo metus nesutikau, negirdėjau, nemačiau kito tokio lietuvio, kuris už Tave būtų daugiau padaręs įvairiose mokslo ir gyvenimo srityse arba bent tiek, kiek Tu. Tu su nepaprastai dideliu darbu derliumi nuėjai pas visų mūsų Tėvą-Dievą. Man rodos, Tu gali drąsiai tarti su apaštalu Pauliumi: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2Tim 4,7). Ir noriu pratęsti, perfrazuodamas Pauliaus mintį.

Didysis, garbingasis Lietuvi! Tavęs tikrai laukia teisumo vainikas ir jį Tau atiduos Viešpats, teisingasis teisėjas (plg. 2Tim 4,8). Amen.

Post scriptum: Deja, praleidau akademiko rūpestį lietuvių kalbos išlaikymu Vilnijoje. Kiek jo ten įsteigta mokyklų, kokia nuostabi Lietuvos tūkstantmečio gimnazija Šalčininkuose! Į ją veržiasi lenkai mokytis lietuvių kalbos!