Lietuva ES valstybėms siūlo kurti „karinį Šengeną“

Propatria.lt nuotrauka

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6–7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus.  

Bendroje sesijoje su užsienio reikalų ministrais  daugiausia dėmesio skirta nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (PESCO) kūrimui ir Europos gynybos fondo steigimui (EDF). 

„Lietuva remia glaudesnį ES bendradarbiavimą gynybos srityje, nuolatinis struktūruotas bendradarbiavimas gynybos srityje turi prisidėti prie gynybos išlaidų ES didėjimo ir realių gynybos pajėgumų Europoje kūrimo. Tikimės, kad PESCO dalyvaus kuo platesnis valstybių ratas”, – per susitikimą akcentavo R. Karoblis.

Minisitro teigimu, Lietuva svarsto praktinius dalyvavimo būdus, yra pasiūliusi kelis projektus.

„Kartu su Beneliukso valstybėmis, Suomija ir Estija siūlome PESCO rėmuose plėtoti karinio Šengeno projektą, kuris palengvintų karinių pajėgų judėjimą Europoje. Tai apima tiek procedūrų supaprastinimą, tiek investicijas į infrastruktūrą. Šį projektą remia daug valstybių, jo praktinis įgyvendinimas svarbus tiek ES, tiek NATO”, – po susitikimo sakė krašto apsaugos ministras.

Gynybos ministrų susirinkime buvo taip pat aptarti ir kibernetinio saugumo klausimai.

„ES valstybėms taip pat pasiūlėme glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje. Siūlome stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus bei kolektyvinį atsaką į kibernetinis atakas, PESCO tam suteikia gerą politinį formatą, o Europos gynybos fondas  gali prisidėti finansiškai. Tai sritis, kur būtinas ir glaudus ES ir NATO bendradarbiavimas”, – sake R. Karoblis.

Taline ES gynybos ministrai taip pat dalyvavo strateginėse stalo pratybose „EU CYBRID 2017“, kurių metu buvo tikrinamas ES atsako mechanizmas reaguojant į atakas nukreiptas prieš karinę ES infrastruktūrą. Pratybose dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.

Galimybė steigti PESCO yra numatyta Lisabonos sutartyje. Pastaruoju metu ES valstybės aktyviai svarsto, kokius įsipareigojimus gynybos srityje turės prisiimti valstybės, norinčios dalyvauti glaudesniame bendradarbiavime, taip pat siūlo praktinius bendradarbiavimo projektus.

Europos Komisija (EK) yra pasiūliusi steigti Europos gynybos fondą, iš kurio galėtų būti ko finansuojami gynybos pajėgumų vystymo projektai. Iki 2020 metų gynybai EK yra numačiusi skirti 500 mln. eurų.