Advento apmąstymai: III Advento savaitės penktadienis

Toliau skelbiame kun. Roberto Urbonavičiaus parengtą kasdienių adventinių apmąstymų ciklą. Tikimės, kad šie apmąstymai kiekvienam iš mūsų padės prasmingiau praleisti šį Viešpaties laukimo laiką ir dar džiugiau sutikti Jo Gimimo šventę.

Praeitos dienos apmąstymą rasite čia

***

O Mergelių Mergele, kaip tai gali būti ?

Nebuvo tokios kaip Tu ir daugiau nebus.

Jeruzalės dukros, kodėl stebitės Manimi ?

Tai ką regite Manyje, yra dieviškas slėpinys.

(O antifona Mergelei Marijai)

Liturginiai skaitiniai:

Iz 56, 1-3a. 6–8 – Viešpačiui artimas kiekvienas, kuris klauso Jo Įsakymų ir vykdo Jo Valią.

Jn 5, 33–36 – kas nenori tikėti, to nei liudijimas, nei darbai neįtikins.

Bažnyčios žodis:

„Mano sunkus būdas,“ „aš per daug geriu“, „visada kritikuoju“ arba „esu tinginys“ ‒ taip skundžiasi žmonės, kurie vis dar tiki, jog charakterio taurumas yra svarbus tikslas. Jie taip nekalbėtų, jei karštai netrokštų išsilaisvinti iš savo ydų. Ir jie pajėgūs tai padaryti ‒ bet koks įprotis gali būti įveiktas. Bet tam reikalingi 4 dalykai:

1. Savistaba. Ji reikalinga tam, kad galėtume atpažinti blogą įprotį ir aiškiai suprasti jo nuodėmingumą. Nuostaba, kurią jaučiame, kai kiti pastebi kokią nors blogą mūsų savybę, įrodo, kad mes nepakankamai užsiimame savistaba ir todėl nepažįstame savęs. Kai kurie žmonės niekada nedrįsta pažvelgti į savo sąžinę, bijodami to, ką gali ten rasti; jie yra kaip tie bailiai, kurie nedrįsta atplėšti laiškų, baimindamiesi blogų žinių.

2. Nusidėti skatinančių progų vengimas. Tai lengviausias būdas išvengti nuodėmės. Kad išvengtum pavojaus, reikia vengti situacijų, kuriose kyla pavojus. Mūsų Viešpats yra pasakęs: „Kas mėgsta pavojų, nuo jo ir žus.“ (Sir 3, 26.) Pagundą sunkiausia įveikti paskutinę akimirką, prieš pat nusidedant; daug lengviau ją nugalėti ryžtingai vengiant situacijos, kurioje galime būti gundomi. Aplinka gali paveikti mūsų požiūrį į nuodėmę, padaryti ją atstumiančia arba patrauklia mums. Tačiau mes galime patys rinktis savo aplinką ir šalintis tų, kurie traukia mus į nuodėmę. Mūsų Viešpats pasakė: „Jeigu tavo akis gundo tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin.“ (Mt 18, 9.) Tai reiškia, kad jei knygos, kurias skaitome, namai, kuriuos lankome, žaidimai, kuriuos žaidžiame, verčia mus elgtis amoraliai, turime išlupti juos iš savo širdies ir mesti šalin.

3. Valios pastangos. Jos yra būtinos, norint ką nors pasiekti. Gydytojai sako, kad nėra geresnių vaistų, nei troškimas gyventi. Taigi, jei norime nugalėti savo ydas, turime pasiryžti su jomis kovoti. Mes išsiugdėme blogus įpročius tik dėl to, kad nesipriešinome jiems, leidome jiems plėtotis, kol jie tapo automatiški, o galbūt netgi nevalingi. Kad nugalėtume juos, turime elgtis priešingai ‒ turime panaudoti savo valią ir sustabdyti automatinį jų veikimą.

4. Teisinga gyvenimo filosofija. Ji būtina norint užbaigti darbą, nes blogų įpročių neišeina įveikti vien valia ‒ tam reikia ir meilės. Blogų įpročių neišrauna mūsų neapykanta jiems (nes mes ne visada jų tinkamai nekenčiame). Juos išstumia mūsų meilė kam nors kitam. Ši nauja meilė turi būti didesnė už mus, nes ji turi pakeisti mus pačius. Mūsų ydų negali sėkmingai pakeisti koks nors žemiškas prisirišimas. Mes negalėsime veiksmingai kovoti prieš savo ydas, jei mūsų gyvenimas nesisuks aplink Dievą, kuriam mes esame sukurti ir be kurio mes esame beviltiškai pririšti prie pilkos mūsų didėjančių trūkumų draugijos. 

Dievo Tarnas arkiv. Fultonas Šynas

Melskimės

O tyroji ir nekaltoji, palaimintoji Mergele, be kaltės, nepaliesta ir švenčiausia didžiojo Tavo Sūnaus, visatos Viešpaties, Motina, netenkančiųjų vilties ir kaltųjų pasitikėjime, mes šloviname Tave. Garbiname Tave, malonės pilnąją, pagimdžiusią Dievą ir Žmogų. Mes puolame prieš Tave ant kelių, visi šaukiamės Tavęs ir meldžiame Tavo pagalbos. Gelbėk mus, šventoji ir nepaliestoji Mergele, nuo visų užgriūvančių nelaimių ir visų velnio gundymų. Būk mūsų Sutaikytoja ir Užtarėja mirties ir teismo valandą, saugok mus nuo būsimos neužgesinamos ugnies ir išorinių tamsybių. Laikyk mus vertus Tavo Sūnaus garbės, o geroji ir meilingoji Mergele ir Motina. Juk Tu esi vienintelė, saugiausia ir švenčiausia mūsų viltis pas Dievą, Tau tebūna garbė ir šlovė, pagarba ir valdžia per visus amžių amžius. Amen.

Kalėdų novena – 1 dieną

Tikėk manimi! Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio. Staiga ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti jam pasirodžius? Juk jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir jis valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų VIEŠPAČIUI. Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus taip malonios VIEŠPAČIUI, kaip senovės dienomis ir praeities metais. (Mal 3,1-4)

Meilusis Kūdikėli Jėzau, nusileidęs iš Tėvo prieglobsčio mūsų išganymui, Šventosios Dvasios pradėtas, neišsigandęs Mergelės įsčių, Žodi, tapęs kūnu, prisiėmęs tarno išvaizdą, pasigailėk mūsų!