Pirmą kartą per šimtus metų kardinolai viešai paprašė popiežių tiesiai atsakyti į doktrininius klausimus

Keturi kardinolai paviešino istorinį laišką popiežiui Pranciškui, kuriame popiežius prašomas atsakyti į 5 konkrečius klausimus, liečiančius apaštališkojo paraginimo Amoris Laetitia teiginius.

Rugsėjo 19 d. datuojamame laiške popiežiui užduodami 5 trumpi klausimai, reikalaujantys atsakymo „taip“ arba „ne“. Klausimai liečia svarbiausius katalikų doktrinos teiginius, jais prašoma konkrečiai atsakyti, kaip turi būti traktuojamos kai kurios Amoris Laetitia vietos, iki šiol vyskupų visame pasaulyje interpretuotos skirtingai, o kai kurių net eretiškai - pripažįstant katalikų doktrinai prieštaraujančius teiginius.

Tai pirmasis toks atvejis nuo Kontrreformacijos (XVI amžiaus) laikų, kuomet popiežiui jo paties kardinolai oficialiai ir viešai užduoda klausimus, liečiančius svarbiausius katalikų doktrinos teiginius ir reikalaujančius tiesaus bei konkretaus atsakymo. Toks kreipimasis į popiežių vadinamas „dubia“ (lot. dubia - klausimai, abejonės).

Laišką pasirašė keturi kardinolai: Carlo Caffara, Raymondas Burke'as, Walteris Brandmulleris bei Joachimas Meisneris. Pirmiausia kardinolų grupė (teigiama, kad pirminėje grupėje jų buvo daugiau, bet viešintis panoro 4 kardinolai) laišką įteikė popiežiui asmeniškai ir įtraukė kard. Gerhardą Mullerį, Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovą, kaip liudininką. Popiežiui beveik du mėnesius nesutikus į laišką atsakyti, kardinolai nusprendė laišką paviešinti, kad visi katalikai galėtų su juo susipažinti.

Laiškas paviešintas su trumpu paaiškinamuoju įvadu, kad tikintieji galėtų susipažinti su tokio laiško motyvais. Jame pateikiami 5 klausimai, liečiantys išsiskyrusių ir civilinę sąjungą sudarusių žmonių, atsisakančių gyventi susilaikydami nuo lytinių santykių, galimybę priimti šv. Komuniją, taip pat Katalikų Bažnyčios mokymą apie absoliučias moralės normas, savo esme blogus aktus, nepaliekančius vietos išimtims, bei objektyvią sunkios nuolatinės nuodėmės būseną.

Laiške pastebima po Amoris Laetitia pasirodymo tarp daugybės tikinčiųjų susidarusi „neaiškumo, sumišimo ir dezorientacijos būsena“. Kardinolai paaiškina, kad jie savo einamų pareigų yra įpareigoti su gilia pagarba Šventojo Tėvo institucijai kreiptis į popiežių Pranciškų, kad jis atsakytų į iškeltus klausimus ir prisimintų, kad kaip popiežius jis yra „pašauktas Prisikėlusiojo mokyti savo brolius tikėjime“ ir „išspręsti neaiškumus, skleidžiant aiškumą“.

Laiško autoriai teigia, kad kaip kardinolams jiems „patikėta užduotis padėti popiežiui rūpintis universalia Bažnyčia“. Jie išreiškė viltį, kad tai nebus interpretuojama kaip „politika Bažnyčioje“ bei nebus neteisingai apkaltinti „priešiškumu popiežiui ar gailestingumo trūkumu“. „Tai, ką mes padarėme ir vis dar darome kyla iš gilios kolegialios meilės, vienijančios mus su popiežiumi, bei iš karšto susirūpinimo tikinčiųjų gerove“, - teigia kardinolai.

Šio laiško paviešinimas ne tik atskleidžia dabar Bažnyčioje vyraujančią dezorientaciją ir sumišimą, bet taip pat parodo ir popiežiaus Pranciškaus sąmoningą nenorą šios situacijos spręsti, tiesiai atsakant į pateiktus klausimus ir nutraukiant tarp vyskupų vykstančias diskusijas svarbiausiais doktrininiais klausimais, dėl kurių niekad anksčiau nebuvo abejojama. Kadangi laiškas popiežiui buvo įteiktas ir jis negali apie jį nežinoti, bet vis tiek atsisako atsakyti į pateiktus klausimus, tai rodo jo pritarimą Bažnyčioje vyraujančiai sumaiščiai.

Dokumentas Šventajam Tėvui įteiktas praėjus dešimt dienų nuo pirmojo viešo įrodymo, kad popiežius pritaria atvirai eretiškai Amoris Laetitia interpretacijai, kuomet jis parašė laišką Buenos Airių vyskupams, kuriame išreiškia pritarimą kontroversiškai jų siūlomai interpretacijai.

Visą laiško tekstą anglų kalba galite rasti čia.

Parengta pagal Lifesitenews.com informaciją