Agnė Širinskienė: „Krikščionys patiria spaudimą dėl savo įsitikinimų“

Šią savaitę Lietuvos viešojoje erdvėje gyventojų dėmesį prikaustė neregėtas skandalas. Buvo plačiai ištransliuota žinutė, esą Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės 2004 metais apgintoje disertacijoje „AIDS paaštrintos sveikatos apsaugos problemos ir jų sprendimo etinė-moralinė atsakomybė“ teigiama, kad AIDS yra Dievo bausmė. Tačiau išaiškėjo, kad taip mokslų daktarė niekuomet nesakė, o iš tikrųjų disertacijos tikslas buvo įrodyti priešingai. 

- Kaip jaučiatės, kai daugiau kaip po 10 metų nuo disertacijos gynimo dėl žurnalisto neteisingai ištransliuotos žinutės Jums vėl reikėjo viešai įrodinėti, ką norėjote pasakyti savo disertacija?

- Dėl to, kad po daugelio metų reikėjo įrodinėti vėl, nematau problemos, žurnalistai visuomet turi teisę klausti. Tačiau mane labai nustebino, kad šiuo atveju žinia ištransliuota, mano manymu, buvo ganėtinai neatsakingai, nes žiniasklaidos priemonės panaudojo antraštes, teigiančias, kad AIDS yra Dievo bausmė. Žmonės, infekuoti ŽIV, patiria Lietuvoje labai daug diskriminacijos, tad tos antraštės netiesiogiai atliepė tuos žmones diskriminuoti. Tikrai manau, jog buvo žmonių, kurie skaitė tik antraštes, bet neskaitė teksto turinio, o juo labiau vėliau nesigilino, kad buvo paskleista netiesa apie mano disertaciją. Iš tiesų buvo ir kitų neteisingų faktų. Vienoje laidoje, nežinau kodėl, buvo pranešta, neva aš turiu keturis vaikus, nors iš tiesų aš vaikų iš viso neturiu. Natūralu, kad kyla klausimas, kokios yra tokios informacijos skleidimo priežastys.

- Atsidūrėte taikinyje ir norint surasti, kaip galima apjuodinti, tai galima padaryti net jei ir nėra už ką?

- Tam tikrą tendenciją aš matau. Jau išgirdau iš kai kurių kitų frakcijų atstovų, kad galbūt nereikėtų tam tikrų klausimų sveikatos sistemoje spręsti, kad žiniasklaida tylėtų. Tokie įspėjimai, be abejo, verčia susimąstyti, kad šalia tos klaidos, kuri įvyko su portalu „Delfi“, ištransliuojant iškraipytą mano disertacijos tekstą, galbūt buvo ir kitų interesų.

- Pastaruoju metu esate puolama ir dėl savo pozicijų bei krikščioniškų vertybių pagalbinio apvaisinimo temos fone. Nuo kada noras išsaugoti gyvybę yra blogis?

- Matyčiau beįsivyraujančią nuostatą mūsų žiniasklaidoje ir visuomenėje, kai religiniai įsitikinimai suprantami ne per pagarbos žmogui prizmę. Nors Konstitucija ir žmogaus teisių dokumentai sako, kad religiniai įsitikinimai turi būti gerbiami, ir tai yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų. O matome, kad krikščionys dėl savo įsitikinimų patiria tam tikrą spaudimą ir negatyvų vertinimą. Matau puolimą ne tik dėl pagalbinio apvaisinimo, bet ir dėl religinių įsitikinimų. Manau, tą puolimą patiria ir kiti Seimo nariai. Jau buvo pasirodžiusių nuomonių, esą kaip blogai, kad Seime yra daugiau kaip 90 aktyvių krikščionių. Bet manau, tvirta vertybinė pozicija bet kuriam žmogui yra daug geriau nei jokios pozicijos.

- Viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie žmonių teises, tačiau prakalbus apie dirbtinį apvaisinimą žmogaus teisės pamirštamos?

- Pagalbinio apvaisinimo kontekste kalbant apie tam tikrą puolimą ar bandymą daryti spaudimą politikams, priimantiems sprendimus, turime suprasti, kad pagalbinis apvaisinimas turi ir kitą pusę - tam tikrus verslo interesus ir suinteresuotas grupes, kurios siekia turėti kuo lengvesnes verslo sąlygas. Anksčiau Sveikatos komiteto diskusijose net buvo galima matyti, kaip ateina verslo grupės ir įtikinėja, jog nereikėtų pacientų informuoti apie pagalbinio apvaisinimo kainą.

Kalbino Justina Gafurova