Ant Žaliojo tilto siūloma įamžinti Vasario 16-osios Deklaracijos autorius

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių statulų įamžinti keturis Vasario 16-osios Nepriklau...


Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių statulų įamžinti keturis Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorius ir signatarus – Vilniuje tuo laiku gyvenusius ir dirbusius Mykolą Biržišką, Joną Vileišį, Petrą Klimą ir Steponą Kairį. Tokį siūlymą „Pro Patria“ išplatino reaguodama į savaitgalį nuo Žaliojo tilto nuimtas komunistinę ideologiją šlovinančias statulas ir Vilniaus mero pasisakymus, jog grąžinti jas ant tilto nėra planuojama.


„Pagrindinis principas turėtų būti paprastas ir aiškus – pašalinę Lietuvos valstybingumą neigusius, lietuvių tautai prievarta primestai sovietinei utopijai šlovinti skirtus paminklus, turėtume juos pakeisti nepriklausomos Lietuvos valstybingumą įtvirtinančia kompozicija. Manome, kad simboliškai tam geriausiai tinka keturių Lietuvos Tėvų kūrėjų – Nepriklausomybės Deklaracijos autorių ir signatarų, paminklai. Šie žmonės, viena vertus, atstovauja politines pažiūras nuo kairės iki dešinės, todėl negali kelti jokių visuomenę skaldančių partinių asociacijų. Kita vertus, visi jie istoriškai susiję su Vilniumi, kur aukodami savo lėšas, laiką ir net rizikuodami įkalinimu, pasiaukojamai dirbo visuomeninį darbą Vilniaus lietuvių bendruomenės labui. Jų ryšys tiek su Lietuvos valstybingumu, tiek su Vilniumi akivaizdus“ – pasiūlymo logiką aiškino jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica.  

Siūlomas Vasario 16-osios Deklaracijos autorių ir signatarų įamžinimo ant Žaliojo tilto projektas


Sambūrio atstovo įsitikinimu, labai svarbu, kad atsiradusią tuščią erdvę užpildytų ne bet kas, o modernios nepriklausomos Lietuvos valstybingumą simbolizuojantys paminklai. Žiniasklaidoje praėjusiais metais pasirodė įvairūs siūlymai šiuo klausimu, pavyzdžiui, tiltą papuošti paminklais žinomiems Vilniaus tautinių mažumų atstovams. Pasiūlymo autoriai atkreipia dėmesį, jog Žaliasis tiltas yra istoriškai tapęs pernelyg svarbia reprezentacine vieta, kad joje būtų įamžinami su valstybingumu nesusiję istorijos veikėjai. 

Daugiausia politikos mokslų absolventus vienijančio sambūrio „Pro Patria“ teigimu, tokiu būdu būtų judama link vakarietiškojo tautinio tapatumo supratimo, besiremiančio istorine atmintimi, pagarba valstybės simboliams ir valstybės Tėvams kūrėjams. Prisirišimas ir pagarba šiems dalykams, kitaip nei kalbai, vienodai ugdytinas bet kurios etninės kilmės Lietuvos piliečiams, todėl tinkamai išnaudojamas Tėvų kūrėjų viešas pagerbimas gali pasitarnauti stiprinant Lietuvos piliečių ryšius su valstybe ir jos istorija. 

„Toks Žaliojo tilto įamžinimas kartu būtų ir valingas žingsnis nepasiduodant posovietines visuomenes, tarp jų ir Lietuvą, kamuojančiai politinių paminklų baimei. Pastaroji, išugdyta okupacinio režimo prievartos liudyti akivaizdžiai suklastotą istoriją, dažnai trukdo piliečiams net ir laisvės bei demokratijos sąlygomis kokybiškai skirti valstybingumą stiprinančias ir silpninančias viešosios atminties formas“ – teigė V. Sinica. 

Susiję

2018-ieji paskelbti Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo metais

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (kairėje) irAlbertas Perminas-Jūrininkas, 1946 m. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 1...

TALKA organizuoja mitingą – reikalaujama Vyčio monumento Lukiškių aikštėje

propatria.lt nuotrauka  Visuomeninė TALKA kalbai ir tautai išplatino pareiškimą, kuriuo reikalauja vykdyti Seimo sprendimą dėl Vyčio monumento statybų Lukiškių aikštėje ir kviečia visuomenę į...

Vydas Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama

Valstybės aikštė, Didvyrių aikštė, Reprezentacinė aikštė, Atminimo aikštė – štai vardai ir idėjos, kurias mėginama suteikti Vilniaus Lukiškių aikštei. Tie vardai ir idėjos – žmonių lūpose, mintyse,...

Rašyti komentarą

6 komentarai

Anonimiškas rašė...

Puikus pasiūlymas.

Anonimiškas rašė...

Silpnas pagrindas
Kažkaip nelogiška atskirti vienus signatarus nuo kitų. Be to, kur dingsta Vilniuje palaidotas Jonas Basanavičius? Tas pats Antanas Smetona, kuriam paminklinė lenta skirta Tilto gatvės name? Yra kita išeitis. Jei jau norime pabrėžti tilto ryšį su nepriklausomos Lietuvos istorija, galime pasvarstyti tokią wiki žinią: 1529 m. Vilniaus vaivada Albertas Goštautas gavo karaliaus Žygimanto I (Senojo) privilegiją statyti naują tiltą, o darbai atskira karališka privilegija buvo pradėti 1530 m. tuometinio miesto pilininko Ulricho Hozijaus. Po jo mirties darbą tęsė jo sūnus Jonas, kuris 1536 m. baigė mūryti didelį tiltą. Štai ir turime 4 žinomas istorines figūras, pradėjusias pirmojo tilto šioje vietoje pastatymo istoriją.

Pikc rašė...

Man, tiesą sakant, labiau patiktų ne konkrečių asmenybių įamžinimas (jiems, mano galva, labiau tinka aikštės, negu tiltai), o bendresnio, simbolinio pobūdžio skulptūros. Pavyzdžiui, kariai ar karių grupės: ankstyvjų laikų kariai, Vytauto kariai, Nepriklausomybės laikų savanoriai ir pokario partizanai.Šiaip jau, atsižvelgiant į vietovės specifiką, aš pasisakyčiau ir už Vietinės rinktinės kario ar karių skulptūrą - bet šito politkorektiška nomenklatūra jau tikrai neleistų. :)

Anonimiškas rašė...

Vistiek nebus gerai. Keisk nekeitęs vienus balvonus kitais. Tuo tik patys keitėjai kompromituojasi. Argi neaišku, kad ir juos pačius neišvengiamai keis kiti.

Anonimiškas rašė...

Kokias skirtingas politines kryptis trys iš keturių aiškiai buvo socialdemokratai. Tai visiškai politiškai angažuotas reikalas.

Anonimiškas rašė...

D.M.Keturi signatarai-netinka,nes -NE VISI.O į mintį:"Sambūrio atstovo įsitikinimu, labai svarbu, kad atsiradusią tuščią erdvę užpildytų ne bet kas, o modernios nepriklausomos Lietuvos valstybingumą simbolizuojantys paminklai."-mano galva, labai tiktų ir VISIEMS lygiai vienodai galiojusių litų išlietos kopijos-galėtų būti ir proginės,bet su Vyčiu- kurias ateities kartos matytų bent ant šio tilto.Juk nacionalinis pinigas-valstybės simbolis,ar ne?

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Italijos premjerė kalbėjosi su popiežiumi dėl taikos Ukrainoje derybų

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, gegužės 20 d., telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Uk...

Dominykas Vanhara. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų

Kaip žinia, vakar valdantieji, stūmę buldozeriu nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais drastiškai būtų didinamas nekilnojamojo turto apmokestinimas, vakar Seime sulaukė antausio, ka...

Pirmasis Popiežiaus paskyrimas: pakeistas skandalais pagarsėjęs Jono Pauliaus II instituto vadovas

Vienu pirmųjų svarbių savo pontifikato paskyrimų popiežius Leonas XIV pakeitė Popiežiškojo Jono Pauliaus II instituto prezidentą, kurį 2019 m. paskyrė popiežius Pranciškus.Kaip šiandien paskelbė Švent...

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

item