Prancūzijos mokyklose neliks berniukų ir mergaičių?

Viena iš priežasčių, sąlygojusių dešimčių tūkstančių žmonių demonstracijas didžiuosiuose Prancūzijos miestuose vasario antrą dieną, buvo ir „gender teorija“, kurią kairiųjų vyriausybė bruka šalies mokykloms. Švietimo ministerijos tinklalapyje galima trumpai susipažinti su esminiais „Lyčių lygybės ABC“ tikslais, programos rengimą inicijavo Moterų teisių ministerija. Esama nemažai metodinės medžiagos, kuri, anot valdžios atstovų, turėtų būti pagalbinė priemonė mokytojams kovoje su įsisenėjusiais „stereotipais“ apie lyčių supratimą, tačiau, pasak „Manif pour tous“ prezidentės Ludivine de la Rochère, tai ne žinynas apie lyčių skirtumus, o paprasčiausias biologinės tikrovės neigimas.

Žymus prancūzų žurnalistas, istorikas Benoît Rayski viename „Lyčių lygybės ABC“ kritikuojančių tekstų aptaria kai kurias numatytas metodikas. Pavyzdžiui, mažiausiems mokinukams mokytojai turėtų padėti dekonstruoti įsitvirtinusius „stereotipus“. Kiek daug pagrindinių pasakų herojų moterų yra tiesiog silpnos, neaktyvios, nuskriaustos, trokštančios tik ištekėti: užtenka prisiminti Miegančiąją gražuolę, Pelenę, Snieguolę. Pagal metodikas, mokiniams turėtų būti išaiškinta, jog pastarosios vien vaidina pasyvų gražuolių vaidmenį, laukdamos tikrųjų herojų vyrų. Pirmenybę vaikai turėtų teikti ne konvencinėms silpnoms princesėms, o toms, kurios netrokšta ištekėti. Taip pat Benoît Rayski aprašo, jog siūloma dekonstruoti ir Raudonkepuraitės personažą: pavyzdžiui, rengiant vaidinimus, mergaitės turėtų būti mokytojų skatinamos būti vilkais, o berniukai raudonkepuraitėmis. Štai ir kova su „stereotipais“. Žurnalistas šmaikščiai priduria, jog gyvūnų teisių gynėjams toks scenarijus nepatiktų: jie galėtų teigti, jog vilkas yra nekaltas ir jautrus gyvūnas, kurį vaidinimuose kartkartėmis turėtų suėsti Raudonkepuraitė-berniukas. O ištraukti mielą žvėrį iš berniuko pilvo, matyt, turėtų kovinga amazonė.

 Filosofas, literatūros kritikas Damien‘as Le Guay atkreipia dėmesį į dominuojantį kovingą diskursą. Lyties kaip socialiai susiformuojančios šeimoje bei ugdymo įstaigose idėjų šalininkai teigia, jog dabartiniai „stereotipai“ neatitinka pastarųjų trisdešimties metų tikrovės. Pasak jų, visuomenė stipriai evoliucionavo, todėl reikia kovoti su šablonišku mąstymu, „ribojančiu individų galimybes“ bei „užkertančiu kelią mergaičių siekiams“. Pateisindami naujų ugdymo metodikų reikalingumą, jie teigia, jog mokytojai verčia vaikus „priklausyti vienai lyčių grupių“, neva akivaizdi to apraiška yra faktas, jog paprašius vaikų nupiešti berniuką ir mergaitę, jie vaizduojami atitinkamai vienas su džinsais, o kita su sijonu. Tai – egzistuojantys „stereotipai“, su kuriais matoma būtinybė kovoti.

Vyraujantis diskursas ne tik kovingas, bet ir daugiaprasmis, – pažymi Damien‘as Le Guay. Viena vertus, deklaruojamas siekis kovoti su kliudymu mergaitėms jaustis lygiavertėms vyrams. Gerbtina intencija, joks žmogus tam neprieštaraus. Tačiau kova su vadinamaisiais „stereotipais“, arba kitaip – išankstinėmis nuostatomis, jau nėra savaime suprantama. Ar šešerių metų vaikai, piešiniuose vaizduojantys berniukus su džinsais, o mergaites su sijonais, yra veikiami neigiamų „stereotipų“, su kuriais reikia kovoti? Supratimas, kad mergaitės dėvi sijonus, nereiškia, jog jos pasmerktos visą gyvenimą plauti indus, kol džinsų dėvėtojai guli ant sofos prieš televizorių. Čia esama ir dar vieno prasmės lygmens – kovoti prieš biologinę paskirtį bei seksualinį potraukį kitai lyčiai. Tai aiškiai išsako psichologė Véronique Rouyer, viena programos „Lyčių lygybės ABC“ atstovių. Anot jos, jei vaikai iki septynerių metų supras, jog moterų ir vyrų vaidmenys yra socialiniai, o ne biologiniai, „jie taps lankstesni suvokdami save“. Vaikai turi suprasti, kad reikia būti lankstiems savo seksualinių pasirinkimų atžvilgiu, šiandien jie per daug suvaržyti, apriboti, kaip jau minėta – „stereotipiniai“.

Dar vienas klausimas, kurį iškelia filosofas Damien‘as Le Guay: su kuo ši kova? Kas yra tie žmonės, kurie diegia vaikams normas, „neatspindinčias pastarųjų trijų dešimtmečių socialinės evoliucijos“? Tai, žinoma, šeima, vadinasi, mokykloje bus kovojama prieš tai, ko vaikus moko tėvai. Kas išprotėjo: ar norintieji mokyti vaikus prieš tėvų valią, ar tėvai, siekiantys, kad jų vaikai būtų ugdomi pagal jų įsitikinimus, pažiūras, tikėjimą? Galų gale vaikai turi pareigas tėvams, o ne valstybei. O jei yra ne taip, – pažymi Le Guay, – artinasi robespjeriškas režimas, kur žmogų reikia kuo greičiau „atnaujinti“, atitraukiant jį nuo neigiamos „blogų tėvų“ įtakos. Kitaip tariant, valstybė mokykloje ima kovoti su tėvų vaikams įdiegtais „lyčių stereotipais“, kaip tai įvardija Véronique Rouyer, ir bruka savo ideologiją.

Nors švietimo ministras Vincent‘as Peillon‘as teigia, jog „Lyčių lygybės ABC“ siekiama tik didesnės lygybės bei pagarbos tarp berniukų ir mergaičių, Prancūzijos piliečiai jau sunerimę dėl galimų diegiamos programos padarinių. Pranešama, jog maždaug šimte bendrojo lavinimo Prancūzijos mokyklų didesniu ar mažesniu mastu vyksta boikotai. Apskritai ši programa kol kas tik išmėginama daugiau nei dviejuose šimtuose mokyklų, o visoje šalyje turėtų būti įdiegta nuo šių metų rugsėjo. Gausiausiai į esamą situaciją reaguoja katalikų bei musulmonų šeimos, bet ne tik. Pavyzdžiui, alžyriečių kilmės buvusi aktyvistė Farida Belghoul – viena pagrindinių 1983 metų eitynių už lygybę ir prieš rasizmą Prancūzijoje organizatorių – inicijavo akciją „Atsiėmimo iš mokyklos diena“, kuria siekiama parodyti tėvų nepritarimą lytiniam švietimui mokyklose.

 Pagal vasario pirmąją paviešintą prancūzų viešosios nuomonės apklausą 53 proc. įvardija „Lyčių lygybės ABC“ kaip gerą dalyką, o 33 proc. laiko pavojingu.

Pagal užsienio spaudą parengė Rosita Garškaitė

Šaltinis: www.bernardinai.lt