Mantas Adomėnas talkina LLRA Lietuvoje įtvirtinant dvikalbystę

Pirmadienį, kone šv. Kalėdų išvakarėse, Seimas svarstys vadinamąjį Tautinių mažumų įstatymą, kurio priėmimas – tiesus kelias į dvikalbystės įtvirtinimą Lietuvoje.

Šį įstatymo projektą į Seimo plenarinių posėdžių salę prastūmė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) savo atstovo, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Leonardo Talmonto rankomis, talkinant konservatoriui Mantui Adomėnui, socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei, tvarkietei Onai Valiukevičiūtei ir darbiečiui Sergejui Ursul.

Turint galvoje, jog Tautinių mažumų įstatymo projektą pateikė LLRA atstovas J. Narkevič, sunku patikėti, jog kuris iš Seimo narių būtų toks nenuovokus, jog - net jei nėra laiko ir galimybių įsigilinti į konkrečius svarstomo projekto siūlymus - nesuprastų, kad jame turėtų būti nuolatinius LLRA dvikalbystės reikalavimus atitinkantys siūlymai. 

Projekto tekstą rasite čia, jo kritikų argumentai išdėstyti čia, o tuo tarpu pacituosime tik vieną fragmentą:

4 straipsnis. Tautinių mažumų kalbų vartojimas

1. Administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, savivaldybių institucijose ir įstaigose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos kalba.

2. Pirmoje šio straipsnio dalyje minimuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.

Anot Kovo 11-osios akto signataro, Seimo nario Algirdo Patacko, priėmus tokį projektą faktiškai būtų įteisinta dvikalbystė.

„Šio įstatymo priėmimo pasekmės – faktiškai įteisinta dvikalbystė, nuo Lietuvos izoliuotas Vilniaus kraštas ir suskaldyta Lietuva. O tai būtų nenaudinga ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Lenkijai, nes atitinka Rusijos strategiją kalti pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos bei skaldant valdyti padėtį ne tik šiose šalyse, bet ir Latvijoje“, – sakė parlamentaras.

Tokiam vertinimui pritaria ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila: „J. Narkevičiaus teikiamas įstatymo projektas negina tautinių mažumų, nesirūpina jų gerove, jų integracija į bendrą Lietuvos valstybę, bet atvirkščiai – ją skaldo ir priešina. Tam pasinaudojama tokiu komitetu Seime, kad bet kokiais būdais būtų legalizuotas antrosios kalbos (o gal ir trečios) oficialus vartojimas.”

Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje šis projektas atsirado po to, kai gruodžio 18 d. jam pritarė dauguma Žmogaus teisių komiteto narių, nepaisydami to, kad jo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, dviems Konstitucinio teismo išaiškinimams, valstybinės kalbos statusui, Švietimo įstatymui.

Už pritarimą balsavo M. Adomėnas, R. Šalaševičiūtė, L. Talmontas, O. Valiukevičiūtė, S. Ursul. Prieš – Dalia Kuodytė ir Aušrinė Marija Pavilionienė.

 

Klausimas, ar ir kaip TS-LKD viešai įvertins Manto Adomėno balsavimą prieš Konstituciją ir valstybinę kalbą, lieka aktualus ir atviras.

Šaltinis: www.ekspertai.eu