Erika Drungytė. Latvijos valstybė švenčia 95-metį

Lapkričio 18-oji yra pirmosios Latvijos Respublikos paskelbimo data, kuri latviams svarbi lygiai taip, kaip lietuviams Vasario 16-oji. 1918 metais dabartiniame Latvijos nacionaliniame teatre iškilmingame Tautos tarybos susirinkime buvo perskaitytas lapkričio 17 dienos posėdžio protokolas, kuriuo remiantis Tautos taryba perėmė Latvijos valstybės suverenumo valdžią. Paskui žodis buvo suteiktas pirmajam Laikinosios vyriausybės ministrui pirmininkui Karliui Ulmaniui, kuris paskelbė apie sukurtą Latvijos valstybę – demokratinę respubliką. Ši latvių pergalė prieš tuometę Rusiją sutelkė visus šalies gyventojus didžiam ir kilniam tikslui – valstybės kūrimui, nes Latvija, deja, negalėjo pasigirti tokia kaip Lietuvos valstybingumo istorija.

Žymus to meto rašytojas ir dailininkas Janis Jaunsudrabinis latviams paliko tokį palinkėjimą: „Saugok Latviją užrakintą savo širdyje. Saugok ją kaip didžiausią brangenybę, kurios negalima prarasti. Nes, praradęs Latviją, prarasi ir save.“ Šiandieną latvių tauta ypatingai susitelkusi. Tautiškumo, gimtosios kalbos, nacionalinės kultūros klausimai vėl aktualūs ir skaudūs. Tačiau įvairių grėsmių akivaizdoje broliai baltai moka vienytis, išreikšti savo teisėtus norus ir lūkesčius. Dažnėjant provokacijoms, kurias, regis, pasimėgaudami organizuoja rusakalbiai šalies gyventojai, latviai kaip niekada solidarizuojasi bendram tikslui – valstybingumo apgynimui ir tautinės valstybės išsaugojimui. Raudonai balta vėliava vis dažniau matoma tarp kasdienos atributų, baltiški ornamentai, tautosaka, poezija, įkomponuoti į šiuolaikinio žmogaus aplinką, vėl prikeliami gyvenimui.

Nepriklausomybės diena Latvijoje minima kiekviename mieste, kiekviename kaime. Ypač gausu renginių sostinėje. Ryte Rygos Duomo bažnyčioje už Latvijos valstybę buvo aukojamos ekumeninės šv. Mišios, kurių metu evangelikų liuteronų arkivyskupas Janis Vanagas linkėjo: „Norėtųsi tikėti, kad ateities planus mes išreikšime kitais žodžiais, nes visa prasideda nuo žodžio, nuo minties. (...) Ir visgi yra svarbu, kad mūsų valstybės naujuosiuose planuose kaip tikslas būtų įvardyta ne Mastrichtas, bet Latvija, ne kriterijai ir procentai, bet tauta, ne valiutos pavadinimas, bet žmonės.“

Linkime visiems Latvijoje ir devyniolikoje pasaulio šalių giedantiems „Dieve, laimink Latviją!“ kuo gražiausių šventinės dienos išgyvenimų, vieningos tautos tikslų įgyvendinimo. Tegu naujos preambulės Konstitucijoje žodžiai „Latvių nacijos buvimui per šimtmečius užtikrinti, latvių kalbai ir kultūrai išsaugoti bei vystyti, kiekvieno žmogaus ir visos tautos gerovei garantuoti“ bus patvirtinti ir taps pamatiniu Jūsų valstybės akmeniu.