Marius Kundrotas. Iš gatvės į Seimą - tik per universitetą

Išgirdus šūkius „Šiandien – gatvė, rytoj – Seimas!“ užlieja prieštaringos mintys. Viena vertus – džiugu, jog bręsta tautinis ir pilietinis s...

Išgirdus šūkius „Šiandien – gatvė, rytoj – Seimas!“ užlieja prieštaringos mintys. Viena vertus – džiugu, jog bręsta tautinis ir pilietinis sąmoningumas, reali opozicija užrūgusiai politinei sistemai. Antra vertus, kyla rimtų klausimų dėl politinės kompetencijos, moralinių ir intelektualinių savybių, kurios būtinos politikoje ir sunkiai subrandinamos gatvėje. 

Šūkauti gatvėje – net ir teisingus šūkius – ir vadovauti valstybei anaiptol ne tas pats. Neužtenka ryžto. Regėjome užtektinai pavyzdžių, kai ryžtingi, bet ne itin protingi, o dažnai – dar blogiau – ne itin kultūringi žmonės atsidurdavo valdžioje. Ar yra prasmės blogą valdžią keisti tokia pat arba dar blogesne? 

Moralines dorybes asmuo ugdosi per bendruomeninę veiklą – religinę bendriją, visuomeninę organizaciją, vietinę bendruomenę. Intelektualines – per švietimą ir savišvietą. Šįsyk aptarkime antrąjį aspektą. 

Iš pirmo žvilgsnio bet koks elitarizmas prieštarauja demokratijai pačia esme. Vis dėlto veikia ir teisiškai įtvirtinti įvairūs cenzai, pirmiausiai – amžiaus cenzas, o valstybės vadovui – dar ir gimtosios vietos cenzas. Amžiaus cenzas, peržengiantis piliečio pilnametystės ribas, pačia esme – šiurkštus demokratijos pažeidimas ar bent ribojimas. Jis pateisinamas tik vienu atveju – kai amžius siejamas su išsilavinimu. O kas, jei pastarojo nėra? Jei trisdešimtmetis ar penkiasdešimtmetis – bukas ir šiurkštus? Amžiaus cenzas praranda moralinę ir praktinę prasmę. 

Žinoma, ne visais atvejais išsilavinimas sietinas su formaliu diplomu. Būna išimčių. Savamokslis matematikas Genius Strazdas savo tekstus spausdindavo „Mokslo Lietuvoje“, jo teoremas sunkiai nuginčydavo didžiausi matematikos mokslo autoritetai, o savamokslis politologas Vilius Bražėnas šluostydavo nosį ne vienam diplomuotajam. Vis gi dažniausiai intelektas bręsta sisteminio išsilavinimo ir atitinkamo mąstymo pagrindu, o tai – aukštosios mokyklos, geriausiu atveju – universiteto – uždaviniai. 

Jeigu jau pripažįstame amžiaus cenzą, šalia jo, o dar geriau – vietoje jo – galėtų būti išsilavinimo cenzas. Pripažįstant savamokslių galimybes, šis cenzas galėtų būti įgyvendinamas ne tiek oficialiais diplomais, o konkrečiais testais. Čia kyla problema – testų objektyvumas. Dėl to pirminę atranką galėtų vykdyti diplomuotieji. Speciali visuomenės renkama komisija iš piliečių, turinčių bent jau magistrų diplomus, o bent pusė jos – daktarų diplomus, galėtų sudaryti testus, o Vyriausioji rinkimų komisija pagal juos filtruotų kandidatus į renkamas politines pareigas. Galutiniame etape savo žodį rinkimuose tartų visuomenė. 

Žinoma, tokia radikali politinės santvarkos reforma, jungianti demokratijos ir aristokratijos principus, galima tiktai stiprios politinės valios atveju. Dabartinės sisteminės jėgos atrodo mažiausiai tuo suinteresuotos – joms reikia klusniai balsuojančių statistų, o ne intelektualų, specialistų ar ekspertų. Užtai šiame etape – o ir po to – intelekto stiprinimas turi būti alternatyviųjų politinių ir visuomeninių jėgų – jų pačių – uždavinys. 

Akivaizdu, jog dabartinėje politinėje konjunktūroje alternatyvių jėgų atstovams gauti intelektualinės ir akademinės bendruomenės pripažinimą – labai sunku. Jie dažnai blokuojami, randant įvairiausių formalių pretekstų, nors tikrasis motyvas – užkirsti kelią svetimiems. Gauti diplomą antisistemininkui iš principo įmanoma, bet jam keliama kur kas aukštesnė kartelė. Jei paprastas studentas turi stengtis mažiau, tai antisistemininkas – dvigubai, jei ne dešimteriopai. 

Pralaužti šį uždarą ratą galima tik dviem būdais – kokybe ir gausa. Jei kokybę sisteminiai akademikai dar gali ignoruoti, atsisakydami ją pripažinti, tai gausą ignoruoti – kur kas sunkiau. Deja, kol kas iš antisisteminių veikėjų į akademinę sritį eina vienetai. Įsivaizduokime, jei tokie sudarytų bent pusę stojančiųjų – kiek ilgai ir kokiu mastu juos būtų galima blokuoti? 

Šūkauti gatvėse ar plūstis internete – lengviau, nei rašyti disertacijas. Kitas klausimas – ar naudingiau? Šią problematiką puikiai iliustruoja epizodas iš Michailo Bulgakovo kūrinio ekranizacijos „Šuns širdis“. Perskaitęs Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio diskusiją apie socialinę santvarką, „liaudies atstovas“ Poligrafas Šarikovas drebia profesoriui Filipui Preobraženskiui: – Nesutinku aš! Su abiem. Reikia viską paimti ir padalinti! 

Klasikinis „praktiko“ atsakymas teoretikams. Galima įvairiai vertinti abu įvardytus autorius, bet sunku ignoruoti jų intelektualinį pranašumą tokių kritikų atžvilgiu. Į ilgamečių tyrimų ir apmąstymų išvadas minėtasis personažas atsako savo praktine patirtimi be jokių apmąstymų. Įsivaizduokime, kas liktų iš valstybės, jei koks šiandieninis Šarikovas, atėjęs į politiką, sugalvotų vienu metu sumažinti mokesčius ir padidinti socialines išmokas. 

Aukštasis išsilavinimas, pripažintas diplomu arba įrodytas atitinkamu testu, būtinas kiekvienam parlamento nariui, o komitetų pirmininkams ir ministrams – dar ir tikslinis išsilavinimas. Ne fizikams tvarkyti kultūrą, ne medikams – krašto apsaugą, ne kalbininkams – ekonomiką. Pagaliau, ne beraščiams spręsti valstybės ir visuomenės strategijas. 

Susiję

Marius Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema

Žvilgsnis į istoriją Dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje pirmąsyk išryškėjo maždaug XVI a. Valdovo dvaras ir didžiuma aukštuomenės jau kalbėjo lenkiškai, bet vis dar laikė save lietuviais...

Marius Kundrotas. Tauta, piliečiai ar liaudis?

Tauta dažniausiai reiškia bendruomenę, jungiamą bendros kilmės, kalbos, kultūros ir savimonės. Daugelis dar priduria žemę. Šios jungtys skirtingose tautose gali būti pasiskirsčiusios įvairiai. Prancūz...

Marius Kundrotas. Socialdemokratų partija: tapatybė ir standartai

Prieš kelias dienas Socialdemokratų partija (LSDP) griežtai atsiribojo nuo savo Seimo nario Broniaus Bradausko. Jo pozicija įvardyta prieštaraujančia partijos nuostatoms. Jos pareiškimas gausiai atspi...

Rašyti komentarą

3 komentarai

Pikc rašė...

Taip tai taip, bet kai pagalvoji apie profesorius Aušrinę-Mariją ar drg. Bielskį bei daktares Nidą Gender ar "mes azijatai, o aš nekenčiu Jablonskio" Putinaitę... :)

Anonymous rašė...

Gerb.Pickai, prisipažinsiu,savaip gerbiu šią "narsią" Mariją-Aušrinę, vienos brošiūros profesorę, ne už tą skandalingą jos brošiūrą,žinoma, ir ne už pavogtą observatoriją,suprantama, o už jos meną atmušinėti veidu supūvusius kiaušinius. Diusalei cirkas turėtų puikų numerį...

Apuokiukas rašė...

Nors jeigu esame demokratinė valstybė, tai turėtume leisti ir ,,Klausimėlio“ herojams išsirinkti savus į valdžią. Beje, daugiausia profesorių buvo ,,Drąsos kelio sąraše". Deja, tai rinkėjų nelabai sužavėjo.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Italijos premjerė kalbėjosi su popiežiumi dėl taikos Ukrainoje derybų

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, gegužės 20 d., telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Uk...

Dominykas Vanhara. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų

Kaip žinia, vakar valdantieji, stūmę buldozeriu nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais drastiškai būtų didinamas nekilnojamojo turto apmokestinimas, vakar Seime sulaukė antausio, ka...

Pirmasis Popiežiaus paskyrimas: pakeistas skandalais pagarsėjęs Jono Pauliaus II instituto vadovas

Vienu pirmųjų svarbių savo pontifikato paskyrimų popiežius Leonas XIV pakeitė Popiežiškojo Jono Pauliaus II instituto prezidentą, kurį 2019 m. paskyrė popiežius Pranciškus.Kaip šiandien paskelbė Švent...

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

item