Alvydas Medalinskas. Patarimas gėjams: nekiškite per jėgą savo vertybių kitiems

Šios savaitės žiniasklaidos žvaigždė – Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko – pareiškė, kad siekdami žygiuoti ne kur kitur Vilniuje, bet tik pačia svarbiausia sostinės gatve, Gedimino prospektu, gėjai siekė iškovoti teisę visoms pilietinėms, visuomeninėms grupėms netrukdomai rengti savo akcijas, ten, kur visuomenė nori, o ne ten, kur nurodo ar leidžia valdžios atstovai.

Jie sakė, kad tai buvo pagrindinis jų tikslas. Jeigu tai būtų tiesa, tai atrodytų, kad dabar visos Lietuvos visuomeninės organizacijos turėtų pulti dėkoti V. Simonko už atkakliomis pastangomis pasiektą vaisių. Bet visuomenė ne dėkoja, o piktinasi. Svarsto įvairias protesto formas.

Pasiūlymai patys įvairiausi: ramūs, tikintys žmonės galbūt susirinks maldai prie bažnyčių, pakviesti monsinjoro Alfonso Svarinsko, kiti griežčiau išreikš protestą: atsineš plakatus, smerkiančiai palydės eiseną, veršis per barjerus ar darys kokius nors kitus žingsnius. Policija rengiasi eisenai, kaip karo stoviui. Vadinasi, V. Simonko kažką nutyli.

Ar tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė yra nedėkinga ir kažko nesupranta? Žinoma, galima numesti vieną žodį: homofobai; ir tarsi bus viskas paaiškinta.

Žodis „homofobas“ tapo tarsi kokiu raupsuotojo ženklu tam, kurio atžvilgiu jis yra adresuojamas. Jį išgirdę susigūžia kokie Vakarų Europos ar kitų Vakarų kraštų politikai ir nežino, ar su tuo žmogumi dar sveikintis. Nesupranta, ką šis žodis reiškia, bet žino, kad tai blogai.

Kad tai žmogus, kuriam lyg ir ne vieta šiuolaikinėje visuomenėje, šiuolaikinėje Vakarų valstybių bendruomenėje. Bet, ar „homofobas“ yra tas, kam svarbios tradicinės šeimos vertybės ir tradiciniai santykiai tarp vyro bei moters? Ar tokiems irgi ne vieta šių laikų visuomenėje?

Aišku, kiekvienam iš mūsų norisi gyventi nesislepiant taip, kaip surėdė gamta. Gamtoje yra ir tų, kuriems dviejų vyrų ar dviejų moterų tarpusavio ryšys yra prigimtinis, skirtingai nuo likusios visuomenės, kur vis dėlto vertybė yra vyro ir moters santykiai. Ir antikiniais laikais vyrai neretai mylėjo ne tik moteris, bet ir vyrus.

Tačiau kyla klausimas, ar ta viešai demonstruojama meilė netapo ir antikinės Vakarų civilizacijos puvimo pradžia. Ar nežada panašaus likimo šių dienų Vakarų kultūrai vis įsismarkaujantis gėjų maršas per Vakarų pasaulį, lipantis per galvas tradicinėms jo vertybėms? Ar nepavers ir jų griuvėsiais?

Yra valstybių, tokių, kaip Lietuva, kurioms panaši įvykių eiga yra nepriimtina. Toks maršas per Lietuvą, toks vertybių brukimas. Ir tie žmonės, įskaitant ir šių eilučių autorių, supranta, kad V. Simonko sako netiesą arba tik dalį tiesos.

Šis maršas V. Simonko ir jo bendralyčiams yra tik instrumentas pradėti visais frontais brukti savo vertybes. Net ir tiems, kurie jaučia ir gyvena kitaip. Nes visuomenė yra konformistinė. Jeigu nesutiksi, tave netrukus ims ir apšauks homofobu. Vien dėl to, kad žmogus pagalvos: kam man to reikia? Geriau ramiai gyventi.

Pražygiavimas su vaivorykštės spalvomis per Gedimino prospektą Vilniuje reikš, kad dabar ir Lietuvoje, kaip ir tame mieste, kuris garsus raudonais žibintais prie kanalų, suplevėsuos languose ne tik tos šalies vėliavos, bet ir vaivorykštės spalvų. Jie jau savo vėliavai susirinko visas spalvas, kiek yra. Dabar nori, kad visas Vakarų pasaulis imtų gyventi pagal jų vertybes.

O tada homofobu bus apšauktas kiekvienas, kas norėtų gyventi kitaip. Žmogus, tauta, visuomenė, valstybė. Po šio maršo sustiprės spaudimas Seimui priimti įstatymą, kur po gražia moterų nuo smurto apsauga slepiasi ir siekis priversti valstybę pripažinti, kad be moterų ir vyrų yra ir daug kitų lyčių.

Vėliau bus paspausta Švietimo ministerija, kad sugrąžintų iš svetur atėjusias švietimo programas, kur meilė yra tarp dviejų princų ir dviejų princesių. O tada, kai tai taps gyvenimo norma, gali tapti labai patrauklu ir tiems, kuriems iki šiol tai buvo svetima. Augs jauni žmonės, kurie sakys, o čia tai gerai.

Nesu prieš gėjus, kaip žmones. Kiekvienas savo gyvenime sutinkame jų. O, jie, kaip ir tradicinės orientacijos žmonės, gali būti tiek ir geri, ir blogi. Esu tik prieš prievartinį gėjų vertybių brukimą. Jeigu gyventų jomis ir džiaugtųsi patys, tegu gyvena ir džiaugiasi. Bet jie nori, kad taip gyventume ir mes.

Galbūt tai naudinga tokiems veikėjams, kaip V. Simonko, kurių anksčiau niekas nežinojo, bet nemanau, kad to reikia kitiems Lietuvos žmonėms. Taip pat negalvoju, kad gėjai ar lesbietės kaip nors Lietuvoje yra diskriminuojami. Dažnai apie diskriminaciją kalba tie, kurie kitiems kažką patys bando įbrukti.

Liūdna yra kas kita. Toks prievartinis gėjų vertybių brukimas vis labiau Lietuvoje sutapatinamas su Vakarų arba Europos Sąjungos politika. Atsiranda politikų, kurie gieda ditirambus Vladimirui Putinui, nes jo požiūris į gėjus yra kitoks. Nusivylimas Vakarais ir Europos Sąjunga auga ir dėl šių vertybių brukimo.

Nežinau, kas toks yra V. Simonko. Ar jis gimė Lietuvoje, ar čia atvyko vėliau? Nežinau, kas finansuoja jo ir jo organizacijos veiklą. Partijos turėjo išleisti milijonus, kad nupirktų tiek reklamos, kiek dabar nupirkusi gėjų lyga. Iš kur visa tai? Gaila, kad to Lietuvoje nepaklausiama.

Bet suprantu viena: tie dažnai kairiųjų pažiūrų politikai iš Europos, kurie aktyviai remia V. Simonko, savo vertybių kišimu, stumia, deja, Lietuvą iš pasirinkto provakarietiško, proeuropinio kelio.

Ar tokį tikslą turi ir V. Simonko, nežinau. Bet tai norėčiau priminti ir gėjams bei jų rėmėjams iš Vakarų. Jų veiklos pasekmės gali būti labai liūdnos.

Šaltinis: www.lrytas.lt