Alfonsas Svarinskas. Melstis reikia, bet Dievas už žmogų nesutvarkys

Pokalbis su monsinjoru Alfonsu Svarinsku apie jo viešame laiške išsakytą kvietimą Lietuvos žmonėms.

- Kodėl taip susirūpinote dėl gėjų eitynių?

- Gėjai plūsta. 27 dieną užplūs, o Vyriausybė nebedrįsta tam pasipriešinti. Tik derasi dėl to, kokiom gatvėm eiti, lyg tai Gedimino gatve negalima. Tačiau gėjai sakė, kad eis bet kuriuo atveju, jei neleis, tai pasiskirstę grupelėmis po 10. Iš pradžių sakė, kad jei neleis išvis neis, o dabar sugalvojo taip.

Kodėl turėtume jiems leisti? Juk tokios akcijos ir pats jų judėjimas griauna šeimą. O šeima yra valstybės pagrindas. Tai griaunama valstybė ir leidžiama laisvai eiti. Suprasčiau, jei jie šiaip kokią betvarkę darytų, kelius ardytų, tai galima pataisyti (šypsosi). Bet čia juk šeima. 

O padėtis su šeima Lietuvoje ir taip prasta. Matome, kad šiemet į mokyklas atėjo kelias tūkstančiais mažiau mokinių nei ankstesniais metais. Taigi valstybės priešai eina ir tiesiai sako, kad sugriausim autentiškas šeimas, o Vyriausybė bijo ir nieko nesako. Kiti dar ir palaiko. Dėl tokios situacijos ir parašiau atsišaukimą.

- Tai mūsų pačių problema, kad valdžia Briuselio institucijų bijo labiau nei Lietuvos žmonių, kurie paprasčiausiai nesugeba sukurti aiškaus spaudimo nenusikalsti Lietuvai?

- Matot, mūsų žmonės kitokie ir negali būti. Prieš 20 metų pasirinkome ne tą kryptį. Visi buvo išvargę nuo nepriklausomybės ir reformų, norėjo tik ilsėtis. O tuomečiai valstybės priešai pamatė, kad patriotai Lietuvoje katalikiški, gailestingi, išdavikus palieka Dievo teismui. Kai palikom Dievo teismui, komunistai ir vėl pradėjo organizuotis, rinkdavosi pirtyse prie Biržų, neva tai alaus gert suvažiuodavo. Aišku, kad ne alaus gert, o galvot kaip pavergti Lietuvą. Taip ir įvyko antisąjūdinė revoliucija, pribaigusi žmonių entuziazmą ir atėmusi jėgas rūpintis valstybe. 

Dabar žmonėms ką daug daryti jau nebėra laiko, taigi rašau, kad žmonės žinotų, kas vyksta ir bent sueitų prie katedrų ir bažnyčių ir melstųsi. Prieš tris metus į bažnyčias neleido, nors prašiau vyskupų. Sakė, kad čia politika. Matot, žmonės pas mus vartoja terminus nežinodami reikšmės. Politika yra artimo meilė, rūpinimasis bendrais reikalais. Jei nori, kad Lietuva būtų laisva, soti, demokratiška – tai vis politika. O jie to nesuprato. Grušui atėjus šito supratimo daugiau ir situacija Bažnyčioje geresnė.

- Tai dėl gėjų eitynių siūlote tik melstis?

- Gink Dieve, niekada nesakiau ir dabar nesakau, kad nereikia melstis. Melstis reikia, bet reikia ir dirbti. Gali melstis, bet jei nepašluosi kambario, ir Dievas neiššluos. Žmogui skirtos konkrečios funkcijos, o Dievas už žmogų tų darbų nedaro. Taip ir už Lietuvos laisvę reikia kovoti ir dirbti, o dabar matome, kad kuo daugiau laisvės, tuo daugiau reikia ir aukos. Nes be aukos nėra laisvės.

- Bet kaip Gruzijoje, kur demonstrantus išvaikė jėga, irgi blogai?

- Ne, mušti tikrai nereikia. Reikia pasakyti, kad mums su jais (gėjais) nepakeliui. „Eikite ir ieškokit sau kitos auditorijos, mes katalikai ir ginam šeimą“. Reikia šitą pasakyti, kaip Luškovas kažkada sakė „mes giname Rusijos šeimą“. Kaip gali valdžia neginti, kai griaunama šeima? Todėl reikia griežtai kalbėti su valdžia, telktis skirtingoms organizacijoms, kurių dabar smarkiai per daug ir parodyti, kad ginam šeimą ir Lietuvą. Tik dabar tam jau maža laiko, su valdžia darbas ateičiai, o protestuoti reikia rinktis dabar.