Oslo demografinis šuolis - imigracijos padarinys

Po "Pro Patria" svetainėje skelbto interviu su prof. Vytautu Radžvilu, kuriame kalbama apie Skandinavijos šalių demografinę krizę, pasigirdo abejojančių komentarų, teigiančių, jog gyventojų prieaugio problemų šiame regione, o ypač Norvegijoje nėra. Tą išraiškingai skelbia ir naujausia statistika, pagal kurią Norvegijoje kaip tik stebimas gyventojų skaičiaus augimas. Šioje norvegų žiniasklaidos svetainės publikacijoje simptoniškai atsiskleidžia  priežastys, kodėl Norvegijoje mažėjančios populiacijos problema atrodo išspręsta. 

Stipriai Norvegijos ekonomikai pritraukiant tūkstančius darbo ieškančių imigrantų Oslas tampa greičiausiai augančiu miestu Europoje. Nors politikai dar tik svarsto, kur apgyvendinti sparčiai augančią populiaciją ir grumiasi su integracijos problemomis, dalis imigrantų jau įrodė, jog yra puikiai integravęsi ir geba pasiūlyti šaliai taip reikalingus įgūdžius. 

Daug jų dirba seselėmis, dantistais, inžinieriais ir netgi mokytojais mokyklose, besistengiančiose prisitaikyti prie augančio mokleivių skaičiaus. Laikraštis Dagsavisen trečiadienį pranešė, jog esamų mokyklų pertvarkymui ir naujų statymui per ateinantį dešimtmetį Oslas žada skirti beveik 25 milijardus Norvegijos kronų (4.5 milijardo JAV dolerių). Iš viso rengiamasi įgyvendinti 63 projektus, o šešiolikos iš jų tikslas - pastatyti visiškai naujas mokyklas. 

Jos reikalingos, kad būtų normalizuotas vaikų skaičius šiuo metu perpildytose mokymo įstaigose ir pasiruošta numatomam 20 000 moksleivių prieaugiui. Modernizacija - taip pat prioritetas. Kaip pastebėjo vienos vietinės mokyklos direktorius, kreidos lentų dienos jau grimzta į praeitį. Dabar siekiama, jog kiekvienoje klasėje jas pakeistų elektroninės, interaktyvios lentos. 

Sparčiai auga ir gyvenamųjų namų poreikis, mat į sostinę keliasi ne tik imigrantai, bet ir valstybės piliečiai iš visų jos pakraščių. Nepaisant politikų pastangų išlaikyti populiaciją kituose regionuose, daugybę norvegų Oslas traukia dėl darbo, mokymosi galimybių ar paprasčiausiai mieste paplitusio gyvenimo būdo. Dėl augančios paklausos nekilnojamo turto kainos Norvegijoje jau dabar siekia rekordines aukštumas, o prieinamų gyvenamųjų namų poreikis tampa itin dideliu iššūkiu valstybei.

  

Imigrantų dalis visuomenėje dvigubėja

Vis dėl to sunkiausiai įveikiamus iššūkius meta, o turint omenyje milžinišką Norvegijos darbo rinkos paklausą, ir didžiausias galimybes valstybei suteikia imigracija iš užsienio. Neseniai skelbti Norvegijos statistikos biuro (NSB) duomenys leidžia numatyti, jog iki 2040 metų emigrantai bei pirmoji šioje valstybėje gimusi jų atžalų karta sudarys beveik pusę visos Oslo populiacijos. Manoma, jog per ateinančius tris dešimtmečius imigrantų dalis sostinėje išaugs nuo 28% iki 47%. 

Imigrantų dalis padvigubės ne tik Osle, bet ir gretimose Akershus ir Østfold apygardose. Naujakurių antplūdis laukiamas ir vakarinėje pakrantėje įsikūrusiame Roglande, apygardoje, kurioje tradiciškai telkiasi auganti Norvegijos naftos bei dujų pramonė. Manoma, kad imigrantų daugės ir jau dabar jų tankiai apgyvendintame Stavanger regione. 

Dabartiniais skaičiavimais, iki 2040 metų imigrantai bei jų atžalos sudarys 24% visos Norvegijos populiacijos. Šiandieną jie sudaro dvigubai mažiau - 12%. Naujausiais statistikos biuro duomenimis, šiuo metu Norvegijoje gyvena 600 922 asmenys, patys imigravę į šią valstybę arba gimę dviejų imigrantų šeimoje. Manoma, jog per ateinančius 25 metus šis skaičius išaugs iki 1,54 milijono. 

NSB imigrantus bei jų vaikus skirsto į tris kategorijas: 1) kilusius iš Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos bei Naujosios Zelandijos, 2) atvykusius iš Europos Sąjungai priklausančių Rytų Europos valstybių, 3) emigravusius iš kitų pasaulio kraštų, Azijos, Afrikos bei Pietų Amerikos. Apytiksliai 60% šiuo metu Norvegijoje įsikūrusių atvykėlių priskirtini būtent trečiajai kategorijai. Prognozuojama, jog per ateinančius dešimtmečius jų dalis turėtų mažėti, mat auga imigracija iš kitų euro bei pasaulinės finansinės krizės paveiktų valstybių. 

Stian Berger Røsland, Oslo miesto meras bei konservatorių partijos narys, duodamas interviu Dagsavisen laikraščiui teigė, jog auganti imigraciją padaro sostinę “turtingesnę” ir “parodo, jog mes gyvename internacionalizmo, globalizmo eroje“.  Jis pastebėjo, kad „Oslas visuomet buvo miestas, į kurį keliasi žmonės, taigi tektų stebėtis, jei NSB nebūtų išdėstęs tokių prognozių“.  

Kiti politikai, kaip Siv Jensen, priklausanti gerokai konservatyvesnei Progreso partijai, nebuvo tokie pozityvūs. „Kuo daugiau imigrantų atvyks, tuo sunkiau bus juos integruoti“- teigė Jensen. Nors  antradienį kalbėdama su Oslo verslo mokyklos studentais Jensen paminėjo, jog iš užsienio atvykusi darbo jėga leis efektyviau įgyvendinti  rengiamus Norvegijos infrastruktūros tobulinimo projektus ir pridūrė, jog ekonomikos nuosmukis Europoje gali virsti galimybe Norvegijai, ji taip pat išsakė nuomonę, jog ši šalis jau per seniai yra pernelyg patraukli imigrantams ir prieglobsčio siekiantiems asmenims.

Politikės nuogastavimus galėtų sušvelninti iš Indijos kilusi Oslo dantistė Bano Singh. Atvykusi į Oslą studijuoti 1991 metais, Bano planavo baigusi mokslus grįžti gyventi į Indiją. Vis dėlto studijuodama Oslo universitete mergina susitiko savo būsimą vyrą, taip pat kilusį iš Indijos, ir pora nutarė likti Europoje. Šiuo metu Singh vyras yra pagrindinės Norvegijos reabilitacijos ligoninės neurologas. Pora augina du sūnus, kurie abu yra gimę Norvegijoje. Osle jie jaučiasi laimingi, visgi dažnai lankosi „namuose“ Indijoje bei keliauja svetur. Kurį laiką šeima gyveno JAV bei kitose valstybėse. Su Dagsavisen Bano dalinosi nuomone, jog migracija tarp valstybių yra natūralus reiškinys, o Oslas visuomet buvo internacionalinis miestas. 

Røsland sakė suprantąs, jog kai kuriems vietiniams gyventojams besikeičianti Oslo demografinė sudėtis gali sukelti nepatogumų. Vis dėlto, meras paskubėjo pridurti, jog Oslas „turi tokią populiaciją, kokią turi“. 

Nepaisant to, kad dauguma atvykėlių susiduria su sunkumais ieškodami darbo (ypač tol, kol išmoksta vietinę kalbą), Røsland naujas populiacijos tendencijas buvo linkęs priimti džiugiai: „mums reikia visų sumanių galvų bei įgudusių rankų, kurias tik galime gauti“. 

Šaltinis: www.newsinenglish.no