Mirė Lietuvos poetas Marcelijus Martinaitis

Penktadienį, Vilniuje po sunkios ligos sulaukęs 77 metų mirė Nacionalinės premijos laureatas, poetas, publicistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis.

Poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis gimė 1936 metų balandžio 1-ąją dieną Paserbentyje, Raseinių rajone.

1964-aisiais jis baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980-ųjų dėstė Vilniaus universitete. Vėliau čia dėstytojavęs M. Martinaitis devintojo dešimtmečio pradžioje vadovavo „Literatų kalvei“ – lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui.

1988 m. birželio 3 d. M.Martinaitis išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, vėliau Sąjūdžio Seimo nariu. 1989 metais M. Martinaitis kaip Sąjūdžio kandidatas išrinktas į SSRS Aukščiausiąją Tarybą. Ilgus metus buvo LRT tarybos narys.

Kviečiame prisiminti poeto 2012 m. kovo 11 d. iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo minėjime Seime sakytą kalbą „Išmokti būti piliečiais nėra taip paprasta".

Savo kalbą poetas tuomet užbaigė neįprastai - eilėraščiu, apie tai, jog mūsų gyvenime ir istorijoje veikia ne vien fizikos pripažinti visuotinės traukos dėsniai:

Visuotinė trauka

Žemė traukia Mėnulį,

Mėnulis traukia Žemę,

Žemė traukia Lietuvą,

Lietuva traukia Nemuną, Vilnių, šventoves,

Gyvus ir mirusius,

Traukia jų kaulus

Sibire, Amerikoje,

Traukia sodybas, upes,

Visus esančius Lietuvoje.

Lietuva traukia kaltuosius,

Įstatymus,

Traukia apsimetėlius, pranašus,

Benamius iš požemių,

Iš rūsių,

Traukia našlaičius,

Kuriems namai yra tiktai Lietuva.

Lietuva traukia Mažvydą,

Donelaitį, Maironį,

Vaikų "Tėve mūsų", dainas,

Traukia žodžius iš kalbos,

Iš žodynų,

Kiekvienam iš burnos,

Traukia sugrįžti išėjusius.

O buvo mėginta

Panaikint Lietuvos trauką,

Įvest kitą kalbą,

Kitus pinigus, uniformas,

Kitus kelio ženklus,

Kitoj vietoj saulės tekėjimą,

Perkrikštytus žodžius.

O vis dėlto Lietuva traukia

Visus ir kiekvieną

Neatplėšiamai, visuotinai, skausmingai

Atleisdama, kaltindama, laukdama,

Priimdama mūsų kaltes,

Kaip ir mes - visų ir visada:

Visa tai Lietuvoje lieka pritraukta.

Lietuva traukia įsčiose gimsiančius

Gimusius,

Traukia amžinai ir skausmingai

Iki mirties ir po jos

Būsime Lietuvos pritraukti.