Simas Jurgelionis. Seimo rinkimai – Lietuva tampa geografine teritorija

Lietuvos Seimo rinkimai – katastrofa. Juos laimėjo rusų kilmės oligarchas, kuriam jau teko bėgti nuo Lietuvos teisėsaugos i gimtąją Rusiją. Viktoras Uspaskichas, dirbdamas europarlamentaru, ne kartą Briuselyje atstovavo ne Lietuvos, o Rusijos interesams. Jis žino, ko nori ir supranta ką daro.

Palyginus Darbo partiją su Socialdemokratais, pastarieji atrodo beveik angelai. Socdemai arba LDDP, ne vieną kartą buvo svarbiausiose Lietuvos valdžios pozicijose ir vis tik tai nėra Maskvos sukurta partija, nors ir turinti ryšių su Maskva. Tačiau kas paneigs, jog konservatoriai tokių ryšių neturi. Taip, kaip su savo žmonėmis elgėsi nueinanti Lietuvos vyriausybė, gali elgtis, tik Lietuvai nedraugiška jėga. Na, o kaip socdemai elgsis dabar, kai koalicija su Darbo partija atrodo realia galimybe, neaišku. Ir nieko nėra baisesnio už neapibrėžtumą.

Kodėl taip atsitiko?

Vieną kartą atvirai įvardinkime priežastis. Dabartinių rinkimų rezultatų krikštatėvis yra be abejonės ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Negailestingos ekonominės reformos, kai visiškai nesitariant su tauta buvo leidžiama sau daryti viską, jog žmonės arba išsibėgiotų arba silpniausi socialiniai sluoksniai liktų ant bado ribos, davė savo rezultatą. Kubiliaus vyriausybė tapo viena labiausiai nekenčiamų, nors jis arogantiškai ir kalbėjo, jog apie jo veiklą bus rašoma istorijos knygose. Tačiau vargu ar atsitiks taip, ko Kubilius naiviai tikisi. Pagyrų jis gali sulaukti tik iš Tarptautinio Valiutos Fondo bei kitų panašių organizacijų, kurių darbuotojai, gaunantys didžiulius atlyginimus, niekada nesutiktų, kad jiems vienu ypu būtų radikaliai mažinami atlyginimai ir pensijos. Jie gi dievai, mokantys kitus kaip nusižudyti.

Latvija taip pat po truputį kapstėsi iš sunkios krizės, bet šios šalies politikai tai darė atvirai kalbėdami su tauta, sakydami jai tiesą, imdamiesi rimtų priemonių, kurios palietė ir valdantį elitą. Lietuvos Seimas per naktį patvirtino mokesčių „reformą.“ Beje rinkimai sugriovė ir Baltijos valstybių vieningą frontą. Koks Estijos ar Latvijos politikas rimtai kalbės su Lietuvą valdančiu Rusijos oligarchu?

Referendumu buvo atmestas ir atominės elektrinės statybos projektas Lietuvoje. Nieko nuostabaus. Nereikia didelės įžvalgos tam, kad suprastume, jog bet koks konservatorių siūlymas daugumos rinkėjų būtų automatiškai atmetamas. Tuo tarpu V. Uspaskichas interviu Rusijos spaudai tvirtina, jog Lietuvai tokios elektrinės nereikia ir tai ekonomiškai per daug brangus žingsnis. Iš dalies jis teisus, bet čia detaliau nesiimsiu svarstyti branduolinės elektrinės projekto. Tačiau aišku, jog esant valdžioje Darbo partijai, nebus vykdomi jokie bendri energetikos projektai nei su skandinavais, nei su lenkais. Kam tai daryti, jei pašonėje yra energetiniais ištekliais turtinga Rusija? Todėl Lietuva ir toliau likdama Rusijos energetinėje sistemoje, deja, jokių nacionalinių interesų neturi. Net juokinga gretinti – Uspaskichas ir Lietuvos nacionaliniai interesai.

Pridėkime prie viso šito Lietuvos prezidentės labai nenuoseklias pozicijas. Tiksliau sakant, labai nenuoseklų Lietuvos užsienio politikos formavimą bei neturėjimą jokių nacionalinių valstybės interesų supratimo. Todėl ir Lietuvos ateitis tampa labai neapibrėžta.

Kalbant atvirai, atrodo, jog Lietuva jau ne valstybė, o etninės genties apgyvendinta teritorija. Tokią teritoriją gali priglausti bet kas, kas netingi. Ar tai būtų Briuselis, ar Maskva. Beje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau pasiūlė, kad Briuselis gautų teisę vetuoti bet kurios ES šalies nacionalinius biudžetus. Ar naujoji valdžia su tuo sutiks? Gal ir ne. Bet tik dėl vilčių dedamų i Rusiją. Beje, konservatoriai be abejonės būtų sutikę net negalvodami, jog parduoda Lietuvos suverenumą.

Vaizdas po mūšio – slogus. Nėra nei vienos partijos atstovaujančios Lietuvos nacionalinius interesus. Ir nesvarbu, kiek ir kas balsų surinks po antro rinkimų turo.

Portalo porpatria.lt rubrikoje „Laiškai“ skelbiamos skaitytojų nuomonės.