Andrius Švarplys. Neapykantos kalba - antikonstitucinė

Jeigu kunigas ar pastorius negali vadinti religiškai smerkiamą veiksmą iškrypimu, tai vadinasi jis negali tai vadinti nuodėme. Vadinasi, tai...

Jeigu kunigas ar pastorius negali vadinti religiškai smerkiamą veiksmą iškrypimu, tai vadinasi jis negali tai vadinti nuodėme.

Vadinasi, tai religijos pabaiga. O tai reiškia kad ir laisvės pabaiga. Negali visuomenė būti laisva, jei nėra apgintos sąžinės,  minties, tikėjimo laisvė, t. y. intymiausi ir labiausiai žmogų angažuojantys dalykai. 

Baudžiamosios bylos kėlimas religinėms bendrijoms už jų religinius vertinimus būtų grubus konstitucinės religijos laisvės pažeidimas.

Yra milžiniškas skirtumas tarp veiksmų ir žmonių vertinimo religiniu požiūriu (iškrypėliai, nuodėmingi, velnio išperos ir t.t.) ir neapykantos kurstymo. Jokia religija nesiekia susidoroti su žmonėmis, ji siekia atversti žmones į savo tikėjimą.

Be to,  konstitucinė teisė aiškiai skiria kalbą ir veiksmą. Kol nėra raginimo persekioti,  o pagal dar griežtesnį JAV Aukščiausiojo Teismo vertinimą - kol nėra pačio veiksmo, ir ne bet kokio, o iš veiksmo kylančio clear and present danger, tol kalba turi būti apginta kaip žodžio laisvės dalis.

Pats baudžiamojo tyrimo pradėjimas prieš kunigą Paulių Vaineikį yra policijos įgaliojimų viršijimas. Akivaizdu, kad ne tik kad kalba nevirto veiksmu, bet net ir kvietimo susidoroti kalboje nėra.

Konstitucinė norma yra tokia:

kalba - raginimas susidoroti - veiksmas (pvz. transparantų laikymas, skrajučių platinimas) - aiškus ir realus pavojus.

Kuo valstybė yra labiau policinė, labiau rytietiško stiliaus hierarchinio kolektyvizmo, centralizmo ir baudžiamumo, tuo ankstesnėje fazėje imasi valstybės reguliavimo.

„Neapykantos kalba“ siekia užkardyti (užgniaužti) laisvę jau pačioje kalboje. Toliau gali eiti tik pačių minčių kontrolė žmogaus galvoje.

Laisvės partijos siekis įvesti į Lietuvos teisę „neapykantos kalbos“ institutą yra antikonstitucinis. Tai yra rytietiškos politinės kultūros, policinės valstybės požymis.



Susiję

Įžvalgos 1906912763598819473

Rašyti komentarą

  1. Ačiū Autoriui už straipsnį.

    Internetinėje erdvėje radosi vis daugiau kalbėtojų, kurie kalba ir sako, kad "reiškia savo nuomonę", esą jie gali tai daryti laisvai, nes Konstitucija leidžia, laisvė... Man jau seniai norisi jų paklausti, ar jie skiria du dalykus: 1. Kada jie pasisako, išsako savo, asmeninę poziciją, kurią galime drąsiai vadinti "asmenine nuomone" ; 2. Kada kalba, pasisakymas, nuomonė remiasi įtakojant kažkam iš šalies.
    Kartą vienas vyriausias iš fariziejų kreipėsi į kunigus, sakydamas,- taip, jūs galite reikšti laisvai savo nuomonę ir už tai niekas negali jūsų bausti, nes "savo nuomonę" kultūringai galima išsakyti, nes turim nuomonės ir žodžio laisvę. TAIP, kunigas gali pasisakyti apie blogą orą, netinkamus bažnyčioj apdarus ar jų spalvą, skanų maistą ir t.t. Ir tai bus jo asmeninė, laisvai išreikšta nuomonė. Bet, ar visada kunigas mokydamas savo aveles, kalba remdamasis vien savo nuomone? Ar Bažnyčios mokymas yra asmeninė kunigo nuomonė?

    Kartą, vieną Didį Poną išvadinau "velnio advokatu" ir "melagiu", kai jis bandė ginti popiežių dėl pasisakymų apie gėjus ir jų partnerystę. Tąkart neatsiliko ir Vatikanas. Ne, popiežius pasisakė ne taip, o taip, kažkaip kitaip norėjo pasakyti. Taip taip, suprantama...

    NE! Popiežius yra MOKYTOJAS, kuris, deja, negali laisvai reikšti savo nuomonės, kuri prieštarautų dalyko, kurio moko, esmei ir idėjai (šiuo atveju, KB dogmai, Tradicijai, teisės kanonams ir t.t). Nes tokiu atveju jis diskredituotų savo, kaip Tikinčiojo, Kunigo, Mokytojo vardą ir reputaciją.
    Pavyzdžiui, įsivaizduokim, vieną dieną popiežius pasako - "dievo nėra". Ką, pultume sakyti, kad čia jo asmeninė laisva nuomonė? Na, deja taip, bet...

    Taigi, per daug švaistytis sąvoka - "asmeninė nuomonė" ir slėptis po ja negalima. Vis gi, manau, verta pagalvoti, kas esi: paprastas kalbėtojas su tapkėm, ar generolas su antpečiais...

    Seniai laukiau šio straipsnio :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano galva, klausimas "Man jau seniai norisi jų paklausti, ar jie skiria du dalykus: 1. Kada jie pasisako, išsako savo, asmeninę poziciją, kurią galime drąsiai vadinti "asmenine nuomone" ; 2. Kada kalba, pasisakymas, nuomonė remiasi įtakojant kažkam iš šalies." šiais laikais yra kaip ir neaktualus, nes skirtumas yra tiktai toks: arba tu esi "ideologiškai teisingos nuomonės" pusėje (čia, beje, irgi atsargiai reikia - ką rodo J.K. Rowling pavyzdys) - ir tada gali šnekėti ką nori ir dergti kuriuos tik nori, arba tu esi "ideologiškai neteisingoje" stovykloje - ir tada praktiškai viskas, ką pasakysi, bus "heit spyč". Bolševizmas yra bolševizmas - nepriklausomai nuo to, ar jis "senas", ar "naujas".

      Panaikinti
  2. Ačiū. Reikia rinkti tokia informacija. Kas žino, gal teks gintis nuo iškrypėlių už savo nuomonės turėjimą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. O engti liaudį yra kaip?Konstitutiška?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Žodzio laisvė be cenzūros,tai viena iš pamatinių pilietinių teisių. Ji yra neatsiejama nuo demokratijos sampratos, Ši teisė ir laisvė svarbi, užtikrinant asmenų apsaugą nuo neteisėtų valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų veiksmų.Zmogus turi lygias galimybes dalyvauti pilietiniame ir politiniame valstybės gyvenime.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Vaizdo įrašas kaip sykis į temą: https://www.youtube.com/watch?v=80gTK-1g0Cg

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item