„Kuo būtų jūsų dukterys be Jūsų?“ – klausimas Prezidentui, apmąstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą
Prezidento stalą pasiekė praeitą savaitę priimtos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, pagal kurias vienišos moterys taip pat galėtų su...
Prezidento stalą pasiekė praeitą savaitę priimtos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, pagal kurias vienišos moterys taip pat galėtų susilaukti vaikų naudodamos donorų lytines ląsteles. Šalininkams tai yra reprodukcinės laisvės ir lygybės klausimas. Pataisų skeptikai įspėja, kad svarstant jas vaiko interesai liko paraštėse. Susirūpinimą kelia tai, kad šiomis pataisomis paneigiama vaiko teisė žinoti, iš kur jis kilęs, ir teisė augti su savo motina bei tėvu. Paskutinis žodis dabar priklauso Prezidentui Gitanui Nausėdai: pasirašyti įstatymą ar vetuoti?
Kaip tokie sprendimai atrodo po kelių dešimtmečių, kai
donorų pagalba pradėti vaikai užauga ir prabyla patys? Apie tai kalbamės su
Katy Faust, JAV nevyriausybinės organizacijos „Them Before Us“ (liet. „Jie –
pirmiau už mus“) vadove. Organizacijos veikla remiasi paprastu principu: vaikų
poreikiai svarbesni už suaugusiųjų troškimus. Organizacija nuosekliai seka
tyrimus apie vaikų, gimusių taikant reprodukcines technologijas, gerovę ir
renka lytinių ląstelių donorystės būdu gimusių žmonių liudijimus.
Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis vienišoms
moterims pradėti vaikus naudojant donorų lytines ląsteles. Kodėl jūs tai
laikote neteisybe vaikų atžvilgiu?
Vaikai turi teisę būti pažinti ir mylimi savo motinos ir
tėvo. Tai įtvirtinta JT Vaiko teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo
1992 m. Tai visuotinė žmogaus teisė – būti susietam su dviem žmonėmis,
kurie yra atsakingi už asmens egzistavimą. Vaikai patiria didelę žalą netekę
vieno ar abiejų iš jų. Kartais ištinka tragedija – tuomet natūralu gedėti.
Visgi sąmoningai sukelti tokią netektį yra neteisybė.
Kokiomis patirtimis dalinasi patys donorų pagalba pradėti
žmonės?
Donorų pagalba pradėti vaikai dažniau susiduria su tapatybės
sunkumais. Vaikui labai sunku atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“, jei jis negali
atsakyti į klausimą „Kieno aš esu?“ Jie patiria mokymosi sunkumų, mažiau
pasitiki savo tėvais, kyla rizika piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis.
Be tėvo augantys vaikai patiria daugiau sunkumų, įskaitant depresiją,
savižudybes, negebėjimą baigti mokyklos, įkalinimą ir nėštumą paauglystėje.
Vaikams svarbu patirti meilę. Tačiau vaikai nenori tiesiog bendros meilės iš
abstrakčių globėjų. Jie trokšta savo motinos ir tėvo meilės. Jei jų
[socialiniai] tėvai nėra vyras ir moteris, juos kamuoja tai, ką vadiname
„motinos alkiu“ arba „tėvo alkiu“. Kad ir kaip stipriai juos mylėtų vieniša
motina, kai jų gyvenime nėra tėčio, jie greičiausiai bus linkę ieškoti kitų
vyrų. Taip jie bandys patenkinti poreikį, kurio negali patenkinti viena motina,
dvi motinos ar dešimt motinų. Tai gali vaikus pastatyti į pažeidžiamą padėtį –
jie gali tapti ieškoti netinkamų vyrų dėmesio. Be tėvo augantys vaikai yra
pažeidžiami vaikai.
Jūs dažnai sakote, kad aukos yra ne suaugusieji,
negalintys turėti to, ko nori, o vaikai – šie negauna to, ko jiems reikia. Ką
turite omenyje?
Galime ir turime atjausti savo vienišas drauges, kurios
trokšta tapti motinomis. Turime padėti nešti savo draugų, patiriančių potraukį
tos pačios lyties asmenims, naštą. Galime gedėti kartu su tais, kuriems
diagnozuotas nevaisingumas. Tačiau joks suaugusiųjų troškimas, netektis ar
sunkumai niekada nepateisina sąmoningo vaiko atskyrimo nuo jo paties motinos ar
tėvo. Liūdni suaugusieji nėra aukos. Aukos yra vaikai, kuriems neleidžiama
užmegzti ryšio su juos sukūrusiais žmonėmis. Jie visą gyvenimą turi nešti naštą,
nulemtą šio suaugusiųjų sprendimo.
Ko Lietuva gali pasimokyti iš šalių, kurios šį žingsnį
žengė anksčiau?
Daug šalių normalizavo vaikų atskyrimą nuo jų motinos ar
tėvo per komercinius procesus, nes suaugusieji imti pristatinėti kaip aukos.
Žinoma, tose šalyse suaugusieji dažnai jaučiasi patenkinti tokiu susitarimu. O
vaikai? Ne itin. Didžiausias turimas tyrimas apie spermos donorystės būdu
pradėtus vaikus rodo, kad jie labiau prislėgti ir mažiau pasitiki kitais. Be
to, jie neproporcingai dažnai susiduria su tapatybės sunkumais. Komercinis
vaikų kūrimas nulėmė, kad yra vaikų, turinčių dešimtis ar šimtus netikrų (vieno
iš tėvų) brolių ir seserų, ir vaikų, turinčių tūkstančius pusbrolių ir
pusseserių.
Daugelis žmonių nuoširdžiai nori vaiko, daugelis politikų
nori pagerinti demografinę padėtį ir nemato šiame kelyje jokios žalos. Ką jiems
pasakytumėte?
Tikslas turėtų būti ne tiesiog daugiau vaikų, o daugiau
laimingų vaikų. Vaikai neklesti, kai yra atkirsti nuo pusės savo biologinės
tapatybės ir auginami namuose be tėvo. Šių vaikų širdys sudaužytos, tikėtina,
ateityje jie sukurs didesnę naštą mokykloms ir valstybės sistemoms. Jei jums
rūpi demografija, reprodukcinės technologijos nėra sprendimas. Sprendimas –
skatinti daugiau žmonių anksčiau tuoktis ir susilaukti vaikų kartu. Taip ir
padidinsite gimstamumą, ir vaikai klestės psichiškai, fiziškai, emociškai ir
santykių prasme.
Ką pasakytumėte tiesiogiai Lietuvos Prezidentui (pačiam
dviejų vaikų tėvui), kuris dabar turi nuspręsti, ar pasirašyti šį įstatymą, ar
jį vetuoti?
Gerbiamas Prezidente Nausėda, kuo būtų jūsų dvi dukterys be
jūsų? Jei jas būtų auginusios viena ar dvi atsitiktinės moterys, kaip tai būtų
paveikę jų raidą ir tapatybę? Atsakymas – katastrofiškai. Jos nesuprastų savo,
kaip moters, tapatybės ir negalėtų užtikrintai į ją išaugti. Jos būtų atskirtos
nuo savo genetinio paveldo. Joms stigtų jūsų vyriškos įtakos, kuri padeda joms
augti. Jos būtų imlios dėmesiui vyrų, kurie labiau nori padaryti jas aukomis
nei į jas investuoti. Būkite sąžiningas – niekada nepasirinktumėte to savo
vaikams. Raginu jus nepasirinkti to ir kitam vaikui.
Suprantu, kad sunku pasakyti suaugusiesiems „ne“. Tačiau
Lietuvos vaikai nusipelno, kad jų teisėms būtų teikiama pirmenybė prieš
suaugusiųjų troškimus. Netgi prieš jūsų paties politinį palankumą. Vykdykite
savo įsipareigojimus pagal JT Vaiko teisių konvenciją. Atmeskite neteisingą
idėją, kad Lietuva turėtų gaminti vaikus be tėvo, siekdama patenkinti
suaugusiųjų reikalavimus.
Šaltinis: laikmetis.lt

Rašyti komentarą