Roberto de Mattei. Donaldas Trampas ir Europos ateitis. Ar JAV gali susidoroti su „naujuoju“ komunizmu?
Donaldas Trumpas turi labai stiprų valdžios mandatą, tačiau Vakarų pasauliui tenkantys iššūkiai yra milžiniški. Komunistinės Šiaurės Korėjos...
Donaldas Trumpas tapo 47-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Jo pergalė yra lemiama. D. Trumpas laimėjo visuotinį balsavimą; [respublikonai] taip pat įgijo daugumą Atstovų Rūmuose ir Senate. Aukščiausiajame Teisme dauguma taip pat artima respublikonams. Tai reiškia, kad 2024 m. lapkričio 5 d. rinkimai suteikė naujajam prezidentui tokią valdžios galią, kokią turėjo nedaugelis jo pirmtakų. Kartu turime Amerikos, kuri save atpažįsta šūkyje „Padarykime Ameriką vėl didžią“, paveikslą.
Tai įvyko lapkričio 7–8 d. Brazilijoje vykusio G20 šalių parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse. G20 – tai neformali grupė, vienijanti ne tik G7 šalis, bet ir kai kurias (ne visas) iš devynių BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos akronimas). BRICS plėtojama vadovaujant Kinijai. Iš viso Brazilijoje susitinka 19 šalių atstovai, taip pat Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos atstovai. G20 greta egzistuoja dvi optikos: JAV kaip atskaitos taškas ir antivakarietiška BRICS šalių, kurioms vadovauja Kinija ir Rusija, optika. BRICS siekia sukurti alternatyvų modelį JAV sukurtai liberaliajai tvarkai. Visų pirma siekiama nutraukti dolerio, kaip tarptautinės pinigų sistemos pamatinės valiutos, hegemoniją, nors šiuo metu nė viena valiuta negali konkuruoti su JAV. BRICS šūkis – daugiapoliškumas, suprantamas kaip modelis, priešingas JAV vienpoliškumui.
Aleksandras Duginas, 2013 m. Vladimiro Putino labai išliaupsintos esė „Vienpolio pasaulio teorija“ autorius, siūlo „dekonstruoti paskutinę išlikusią hegemoninę kultūrą“, Vakarus, ir pakeisti ją Eurazija. Prezidentas V. Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas invaziją į Ukrainą laiko žingsniu JAV vienpoliškumo pabaigos link. Tačiau jie nesiekia daugiapolio pasaulio, o siekia Rusijos ir Kinijos hegemonijos Vakarų, kurie šiuo metu yra itin susiskaldę ir susilpnėję, atžvilgiu.
V. Putinui Vakarai yra angloamerikietiška liberalių demokratijų karalystė, kurioje dominuoja „atšaukimo (cancel)“ kultūra ir „pabudimo (woke)“ ideologija. Žodžiu, tai yra naujoji „blogio imperija“, kuriai priešinasi Rusija, tradicinių vertybių bastionas. Šis naratyvas įtikino dalį konservatyviojo pasaulio, įskaitant katalikus, tačiau D. Trumpo išrinkimas rodo, kad Amerika nėra ant žlugimo slenksčio. Kamalos Harris pergalė reikštų, kad Jungtinėse Valstijose į valdžią ateina liberali komunistė, pasiryžusi visoje šalyje vykdyti gyvybei priešišką ir prieš šeimą nukreiptą politiką. Būtent tokiam moraliniam nuosmukiui priešinasi Donaldas Trumpas, tikintis, kad Amerika nėra pasmerkta negrįžtamam žlugimui. Tačiau kokios bus D. Trumpo išrinkimo pasekmės tarptautinėje politinėje erdvėje, ypač kalbant apie pagrindinius vykstančius konfliktus?
D. Trumpas, priešingai nei Harris, nėra ideologas ir gali būti laikomas konservatyvaus „politinio realizmo“ atstovu. Tačiau Amerika jau patyrė realpolitik klaidas Niksono ir Kisindžerio laikais, kai per istorinį vizitą į Pekiną 1972 m. tuometinis JAV prezidentas save apgaudinėjo manydamas, kad pradėdamas naujus draugiškus santykius su Kinija izoliuos Rusiją. Atsivėrus politinėms ir ekonominėms galimybėms, Kinija tapo viena didžiausių pasaulio galybių, pradėjusių konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis.
D. Trumpo planas gali būti panašus, tačiau visiškai priešingas tam, ką bandė įgyvendinti R. Nixonas. Niksono idėja, įkvėpta Kisindžerio, buvo izoliuoti tuometinį pagrindinį JAV priešą – Rusiją, atskiriant ją nuo Kinijos. Dabar, kai Kinija yra pagrindinis priešas, norint ją izoliuoti, reikėtų sudaryti draugystės paktą su Putinu. Trumpai tariant, vardan realpolitik Ukraina turėtų būti paaukota, priverčiant ją sudaryti neteisingą taiką su Kremliumi. Tačiau šis politinis cinizmas ignoruoja istorijos toną užduodančių idėjų dimensiją. Kai D. Trumpas kaltina Kamalą Harris, kad ji yra komunistė, jis parodo, jog žino, kad komunizmas nėra miręs ir palaidotas, kaip kai kurie bando mus įtikinti. Jei komunizmas vis dar gyvas JAV, kaip jis atrodo tarptautiniu mastu? Kinijoje privaloma studijuoti Marksą, Leniną, Mao ir paties Xi Jinpingo, kuris save ir Kinijos komunistų partiją vaizduoja kaip „nepalaužiamus marksistinius ateistus“, mintis. Rusijoje V. Putinas yra nacionalinis komunistas, kuris atvirai remiasi J. Stalinu ir norėtų atkurti nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos sienas. V. Putino ir Xi Jinpingo draugystė turi ideologinį pagrindą, stipresnį už jų politinius interesus.
Rytuose Kim Jong Uno Korėja yra Kinijos Liaudies Respublikos longa manus [ilgoji ranka – red. past.]. Korėją valdo diktatorius, kuris nuolat remiasi komunizmo doktrina ir praktika. Paskutiniame Komunistų partijos suvažiavime Kim Jongas pakartojo, kad didžiausias Korėjos priešas yra Jungtinės Valstijos, ir nurodė kurti sausumos ir povandeninius laivus šaudančias branduolines raketas, nes jo šaliai reikia stiprinti savo karinį pajėgumą prieš Jungtines Valstijas. Dabar siųsdama Šiaurės Korėjos karius į Rusijos Kursko regioną, Šiaurės Korėja oficialiai dalyvauja invazijoje į Ukrainą. Mūšio lauke keli tūkstančiai šiaurės korėjiečių tikrai nepakeis konflikto baigties, tačiau jų buvimas yra labai simboliškas. Šiaurės Korėjos kariai, kuriems politinę įtaką daro komunistinė Kinija, yra vos už kelių šimtų kilometrų nuo Europos ir NATO sienų. Kaip Donaldas Trumpas spręs šį iššūkį? Tai didelis klausimas, su kuriuo susiduria tie, kuriems rūpi Europos ateitis.
Pagal www.pch24.pl
Rašyti komentarą