Vytautas Sinica. Nutraukti kolonizacijos nežada nė vienas

Skirkite 0,6 proc. GPM Nacionaliniam susivienijimui ir 1,2 proc Pro Patria sambūriui. Parama partijai yra atskira nuo 1,2 proc., kuriuos galima skirti visuomeninėms organizacijoms.

Tokia išvada atėjo vakar per LRT klausantis Prezidento rinkimų debatų. Žinoma, dauguma klausimų susiję su Rusija ir Ukraina. Tuo esminiu klausimu viskas aišku – arba žmonės adekvačiai vertina situaciją ir taikos siekia per gynybos stiprinimą, arba meluoja sau ir kitiems, ir žada taiką per diplomatiją. Taiką su Rusija per diplomatiją su Rusija. Tai yra alternatyvos ir jos nėra suderinamos. Gynybos stiprinimo alternatyva reali, valstybingumo išsaugojimo per draugiškus santykius su Rusija alternatyva fiktyvi. Visi, kas nori, gali įsivertinti, koks kandidatas ką tuo klausimu. Atviriausiai Eduardo Vaitkaus išsakytą „taikos per diplomatiją“ viziją esu aptaręs atskiru straipsniu. Vaitkaus vieta - greta Paleckio.

Man buvo įdomiau kitkas. Debatų pabaigoje kandidatams užduotas klausimas apie į Lietuvą vykstančią kolonizaciją (vartotas kitas gražus žodis, už kurį „Facebook“ mažina sklaidą). Reakcijų buvo visa paletė ir adekvačiausiai esamą situaciją apibūdino Ignas Vėgėlė, bet nei vienas (nei vienas) nepasakė nė žodžio nei apie migracijos stabdymą, nei apie būtinybę siųsti namo čia jau laikinais leidimais įsileistus darbuotojus, nei apie vienintelę realios kalbinės integracijos sąlygą – rusakalbių mokyklų tinklo atsisakymą. Be šitų trijų žingsnių visos kalbos apie integracijas neturi prasmės, nes neįmanoma integruoti užsieniečių nei kai jų skaičius sudaro kelis procentus gyventojų (o dabartinė kryptis būtent tokia), nei kai jiems sudaryta galimybė vaikus mokyti, o ir patiems dirbti, nevalstybine kalba. 

Išskirtinio dėmesio vertas Šimonytės pakartotas mitas, kurį nuolat kartoja kone visi TS-LKD politikai. Mitas, kad iš Baltarusijos priėmėme politinio prieglobsčio prašytojus. Šimonytė atvykėlius iš Baltarusijos pristatė būtent taip, „bėgantys nuo režimo“. Tai yra juodas melas. Iš Baltarusijos per šios kadencijos metus atvykę apie 70 tūkstančių ir iš jų vos virš 200 pripažinti prieglobsčio prašytojais. Susiskaičiuokite proporciją. Apeliuoti, kad tarp Baltarusijos piliečių esama pabėgėlių, yra neregėtai ciniška manipuliacija. Kaip ir kitas Šimonytės teiginys, kad čia daugiausiai pabėgėliai iš Ukrainos sudaro tą išaugusį užsieniečių skaičių. Ir vėl netiesa. Ukrainiečių Lietuvoje likę apie 40 tūkstančių, tačiau apskritai užsieniečių per šią kadenciją šalyje išaugo iki 200 tūkstančių. Jokia jie ne dauguma. Bet nė vienas laidos dalyvis, nei vedėjas jos dėl tų teiginių neužkabino. Viskas gerai.

Kokiame kontekste vyksta ši diskusija? Net „15min“ debatų dieną tiesiai šviesiai skelbia: kazachų skaičius Lietuvoje per metus išaugo 9 kartus (iki 3 tūkst.), tadžikų – 71 kartą (iki beveik 6 tūkst.), uzbekų – 33 kartus (iki 8 tūkst.), kirgizų – daugiau nei 300 kartų (iki 6 tūkst.). Skaičiai gal kam atrodo nedideli, bet dinamika, taigi tendencija mąstančiam žmogui normali atrodyti negali. Nors bendrieji skaičiai jau tikrai dideli: šiuo metu Lietuvoje gyvena 221 848 užsieniečiai. Prieš kadenciją pradedant Šimonytei, 2019 metais, Lietuvoje gyveno 58 tūkstančiai užsieniečių. 

Geriausiai situaciją man visgi reziumuoja šis skaičius: vien per 2023 metus į Lietuvą atsikraustė 67 tūkstančiai užsieniečių. Per visą sovietinę okupaciją į Lietuvą atkelta apie 400 tūkstančių kolonistų. Esamu tempu pasieksime viso sovietmečio rezultatą per vos 6 metus. Iš esmės vyksta Lietuvos demografinis pakeitimas, rusakalbio pasaulio sugrįžimas. Ir niekas – nė vienas iš Prezidento rinkimų kandidatų – nesako, kad reikia tai sustabdyti (nors kai kurie skirtingu mastu bent pripažįsta problemą). Įspūdis toks, kad visi pasidavę mitologijai, kad šis atvykėlių srautas Lietuvai būtinas, nes Lietuvoje nebėra kam dirbti. Todėl kažką aptakiai kalbės, bet leis jį ir toliau. 

Kandidatai dar turi laiko išsakyti aiškią griežtą poziciją šiuo klausimu, t.y. įsipareigoti nutraukti vykdomą kolonizaciją. Tuo tarpu akivaizdu, kad šią problemą adekvačiai įvardija ir įsipareigoja spręsti tik Nacionalinis susivienijimas. Jeigu jums rūpi išsaugoti Lietuvą kaip lietuvių tautos namus, kviečiame nepamiršti birželio 9 dieną balsuoti už Nacionalinį susivienijimą Europos Parlamento rinkimuose, o jau iki gegužės 1 dienos skirti Nacionaliniam susivienijimui 0,6 proc. GPM paramą (atskirus 1,2 proc. GPM galima ir verta skirti jaunimo sambūriui „Pro Patria“).