Kviečiame į knygos „Nacionalizmo dorybė“ pristatymą Vilniuje

Gruodžio 11 dieną 18 valandą Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje įvyks žydų politikos filosofo dr. Yoramo Hazony knygos „Nacionalizmo dorybė“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus politikos filosofas prof. Vytautas Radžvilas ir knygos leidėjas bei vertėjas dr. Vytautas Sinica. Renginio metu bus galima įsigyti knygą leidėjo kainomis. 

Yoram Hazony (1964) – Izraelio politikos filosofas, knygoje „Nacionalizmo dorybė“ pristatantis nacionalines valstybes visame pasaulyje norma pavertusį nacionalizmą ir pačias nacionalines valstybes kaip vertingą ir puoselėtiną pasaulio politinę tvarką. Nėra abejonių, kad nacionalizmas yra įtakingiausia mūsų laikų politinė doktrina. Ji skelbia, kad kiekviena to siekianti tauta gali turėti savo valstybę ir joje valdyti save pagal savo normas. XX amžius buvo nacionalizmo klestėjimo amžius. Po I pasaulinio karo ši doktrina sugriovė imperijas Europoje, o po II-ojo padarė tą patį visame pasaulyje. Nors atrodė, kad XXI amžius bus globalizmo epocha, kai tarptautiniai ryšiai ir globalios organizacijos vis labiau išstums tautinius skirtumus, nacionalizmas kaip reakcija į tai grįžo su nauja jėga, visame pasaulyje iškeldamas tautinio išlikimo idėjas. Nors nacionalizmas dažnai kaltinamas dėl pasaulio karų ir įtampų, autorius argumentuotai gina priešingą nuostatą, jog būtent nacionalinių valstybių tvarka yra geriausia, saugiausia, demokratijai, laisvei, stabilumui ir taikai suderinti tinkama politinė tvarka, pranašesnė už abi savo alternatyvas – anarchiją ir imperiją. Po nacių sukurto siaubo diskredituotas ir juodintas, nacionalizmas šiandien vėl prisistato pasauliui kaip tautų ir žmonių laisvės sąlyga, atnešusi kultūrinio atgimimo ir politinio išsivadavimo sąjūdžius, o tarp jų ir Lietuvos nepriklausomybę 1918 ir 1990 metais. Laikais, kai vis daugiau kalbama apie pasaulio globalumą ir valstybių sienų pabaigą, tai knyga, leidžianti nauju žvilgsniu pažvelgti į mūsų sudėtingą pasaulį.

„Nacionalizmas sugrįžta – tokia yra Yoramo Hazony knygoje „Nacionalizmo dorybė“ siunčiama pagrindinė žinia XXI amžiaus skaitytojui. Tai labai svarbi ir ypač verta suprasti ir įsidėmėti žinia. Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizmas buvo paverstas atpirkimo ožiu dėl visų žmonijos negandų. Jis tapo beveik metafizine pasaulyje egzistuojančio blogio priežastimi. Pats terminas buvo paženklintas gėdos ir paniekos bei tapo kvietimu persekioti šios pasaulėžiūros išpažinėjus. Iš plačiųjų masių atminties buvo ištrinta nuovoka, kad nacionalizmas buvo nuostabus moderniosios Europos atradimas. Jis leido išspręsti vieną fundamentaliausių žmonijos problemų: įgalino politiškai įtvirtinti tautą – kalbos, kultūros ir istorijos susaistytų žmonių bendriją. Tauta, nebūdama nei per didelė, nei per maža, įstengia gyventi savarankiškai ir valdyti pati save. Tautas pakeičiančios imperijos yra pernelyg didelės ir griozdiškos, kad būtų tvarūs ir ilgalaikiai politiniai dariniai, todėl pasmerktos anksčiau ar vėliau subyrėti. O tada vėl ateina nacionalizmo metas ir jis sugrįžta. Knygoje atskleidžiama, kodėl ir kaip šis laikas atėjo vėl,“ – rašoma prof. Vytauto Radžvilo atsiliepime. 

„Manau, kad ypač teisinga ir simboliška šią knygą visuomenei pirmąkart pristatymo Tuskulėnų rimties parke, Lietuvos laisvės kovotojų masinės žūties vietoje. Būtent laisvės kovos yra svarbiausia ir tauriausia lietuviškojo, o ir kiekvienos tautos nacionalizmo išraiška. Juk kas yra laisvės kovos? Siekis iškovoti ar apginti nepriklausomybę, tautai turėti savo valstybę ir valdyti save. Visi sukilimai, partizanų kovos, antisovietinė rezistencija, pagaliau Sąjūdžio „dainuojanti revoliucija“ – tai vis apsireiškimas nacionalizmo idealo, kad tauta valdytų save. Šiandien šis idealas dažnai juodinamas, o nacionalinės valstybės prasmė ir vertė pasimeta tarp globalizmo lozungų. Yoramo Hazony knyga yra savalaikis ir kokybiškas paaiškinimas, o kai kam priminimas, kodėl nacionalizmo idealas yra vertas žmonių už jį dedamų aukų, kurias šiandien stebime Ukrainoje, ir kodėl nacionalinių valstybių tvarka yra geriausia, kokia gali būti“, - teigia Vytautas Sinica.