Vytautas Sinica. Kaip meluojama ginant naują lytinio švietimo programą

Autorius yra politologas, mokslų daktaras, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Prieš kelias dienas Antanas Jonušas, už Gyvenimo įgūdžių programą ir už LGBT politinius reikalavimus agituojantis istorijos mokytojas, su kuriuo diskutavome LRT laidoje „Lietuva kalba“, apkaltino mane melagingais teiginiais apie šią programą ir konkrečiai VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ vaidmenį programos rengime. Kaltinimai kuria įspūdį, kad meluoju ir manipuliuoju, tačiau faktai šia tema iškalbingi, tad prasminga atsakyti atskiru įrašu. Kas meluoja ir manipuliuoja, nuspręs kiekvienas skaitytojas. 

Kaltinimai iš esmės trys. 

1) Esą neteisingas mano teiginys, kad „Lytinį švietimą dėstys iš VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ metodinės medžiagos“. Teiginys neabejotinai teisingas, nes būtent VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ metodinė medžiaga ir yra nurodoma ministerijos oficialiai paskelbtose programos rekomendacijose. Rekomendacijos pateikia metodinę medžiagą temomis – kitose temose literatūra kita, bet lytinio švietimo temoje „Įvairovės ir edukacijos namų“ parengta medžiaga tiesiog dominuoja. Konkrečiai, ji sudaro 6 iš 7 siūlomų metodinių priemonių 5-8 klasių moksleiviams ir 1 iš 3 priemonių 9-10 klasių moksleiviams. Vienintelė kita priemonė, siūloma 5-8 klasių moksleiviams yra „Lytiškumo ugdymo praktinis gidas“ – tas pats garsusis leidinys, kurio 39 puslapyje pateikta instrukcija, kaip iš prezervatyvo pasidaryti barjerinę plėvelę oraliniam seksui. Ta pati priemonė siūloma ir mokant 9-10 klasių moksleivius. Jų mokytojams yra ir dar vienas institucinis šaltinis apie smurto prevenciją. VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ parengė viso 6 iš 8 ministerijos rekomenduojamų metodinių priemonių lytiškumo ugdymui. Niekur neteigiau, kad ministerija remiasi išimtinai TIK šios VšĮ medžiaga. Šiaip ar taip apie barjerinę plėvelę oraliniam seksui sužinosite tik kitų autorių leidinyje. 

2) Esą neteisingas mano teiginys, kad „pagal tik jiems iš visuomenės dalyvaujant parengtas rekomendacijas“. Esą buvo įsitraukusios ir kitos organizacijos. Šitas žaidimas yra tikriausiai toks pats senas, kaip ir pati demokratija. Visoms organizacijoms leidžiama kažką komentuoti, dalyvauti, teikti siūlymus, tiesiog jie yra ignoruojami. VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ yra vienintelė visuomeninė organizacija, o ne valstybinė institucija, turėjusi išskirtinį statusą programos rekomendacijų rengime. To nereikia niekaip įrodinėti tekinant faktus iš programos rengimo proceso ar žodis prieš žodį remiantis skirtingų pažiūrų visuomenininkų liudijimais. Nereikia, nes pati Švietimo ministerija savo paskelbtose oficialiose programose rekomendacijose, jų pirmame puslapyje, juodu ant balto nurodo, kad pasiūlymus rekomendacijoms teikė 12 asmenų, kurių 11 atstovavo įvairias mokslo ir valdžios institucijas, o vienintelė dr. Lina Januškevičiūtė atstovavo visuomeninę organizaciją – VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namus“. Aiškiau nebūna. 

3) Esą neteisingas mano teiginys, kad „Gyvenimo įgūdžių programą dėstys jų [VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“] lektorių kursus išklausę mokytojai. Tačiau teiginys dar ir koks teisingas. Programos šalininkai mėgsta akcentuoti, kad mokytojus jai rengs (nors jau turėjo būti parengę) tam skirtus kursus siūlantys universitetai – VU ir VDU. Tačiau universitetų laiškuose, kuriais mokytojai kviečiami į kursus, pateikiamos siūlomų užsiėmimų temos ir lektorių pavardės. O ten vėl – VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lektoriai. Konkrečiai Lina Januškevičiūtė, „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovė, dėstanti, žinoma, ne kuria kita, ko būtent lytiškumo ugdymo mokykloje tema. 

Taigi galima apibendrinti. Jokia kita visuomeninė organizacija nė iš tolo nėra tiek įtraukta ir gavusi tokį statusą lytinio švietimo programos ir pagal ją dirbsiančių mokytojų rengime. VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ vieninteliai iš visuomeninių organizacijų oficialiai dalyvavo rengiant programos rekomendacijas (yra 1 iš 12 siūlymų teikėjų), jų parengta metodinė medžiaga sudaro 6 iš 8 ministerijos rekomendacijose pateikiamų metodinės medžiagos pasirinkimų, o jos vadovė dėstys lytiškumo ugdymo mokykloje temas mokytojų rengimo šiai programai kursuose. 

Bent man akivaizdu, kad Švietimo ministerija atidavė Lietuvos vaikų ir paauglių lytiškumo ugdymą į vienos visuomeninės organizacijos rankas, lyginant su bet kuria kita organizacija ar pasaulėžiūra. Ji turės milžinišką įtaką tam, ko ir kaip bus mokomi Lietuvos moksleiviai. Kiekvienas pats įvertins, pagrįsti, ar klaidinantys šie mano teiginiai. Nuotraukos ir nuorodos visiems prieinamos. 

Kas tai per organizacija, kuriai suteiktos tokios išskirtinės galimybės? VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ ne vienerius metus vykdė lytinio švietimo veiklas pagal LGBT organizacijų pasaulėžiūrą ir supratimą, teigdama lyties tapatybių ir orientacijų įvairovės normalumą. Tokiai veiklai ji sėkmingai rašė projektus ir gaudavo ES ir Lietuvos biudžetinį finansavimą. Greta pamokų ėmėsi ir pikantiškesnių akcijų, kaip penių ir vulvų piešimo akcija suaugusiems ir kitos. Rengė leidinius kaip lytiškumo žodinėlį, kuriame taip pat kaip neva mokslinis teigiamas požiūris, kad lyties tapatumas yra pasirenkamas, kad jo ieškoti normalu ir jis neprivalo sutapti su biologine lytimi. 

Iki šiol į mokyklas „Įvairovės ir edukacijos namai“ galėjo patekti tik kaip kviestiniai lektoriai, ką ir darė, siūlydama mokykloms paskaitas per visuomenės sveikatos biurus. Jau iki šiol ne vieną kartą (atvejai Plateliuose, Baisogaloje, kitur) žiniasklaidą pasiekė mokinių įspūdžiai tėvams, kaip šių lektorių paskaitose buvo mokomi apie lyties ir orientacijos ieškojimo normalumą. Mano supratimu, bet kokia informacija, skatinanti IEŠKOTI savo lyties tapatybės, t.y. abejoti savo lytimi ar orientacija, turėtų būti laikoma paauglių žalojimu. Tačiau VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, panašu, tokias nuostatas sėkmingai įtraukė ir į programas, kaip matyti Gyvenimo įgūdžių programos rekomendacijų 89 ar 215 puslapiuose.