Liudvikas Narcizas Rasimas. Santuoka ir Konstitucija
Kovo 11-osios Akto signataras, 1992 metais referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys Rašant Lietuvos Kons...
Rašant Lietuvos Konstitucijos tekstą buvo aptarinėjami tokie žmonių tarpusavio santykiai, kurie įgauna visuotinai didelę svarbą Tautai, visuomenei ir tuo pačiu – visai valstybei. Kitiems asmeninio pobūdžio žmonių santykiams, kurių tikslas nėra valstybinės svarbos, konstitucinis statusas nebuvo suteiktas, paliekant tai reguliuoti civilinei teisei.
Akivaizdus faktas, kad be moters ir vyro artimų santuokinių santykių Tauta ir visuomenė neatsinaujintų. Tokių santykių tikslas yra turėti vaikų, jais rūpintis, išmokslinti, paruošti savarankiškam gyvenimui, išauklėti gerais savo Tautos ir visuomenės atstovais. Vaikams atsiranda pareiga rūpintis ne tik savo tėvais, bet palaikyti abiejų tėvų tėvus, vystyti giminystės ir svainystės santykius, skatinti bendrus giminių susiėjimus. Taigi, tokie santuokos tarp moters ir vyro sukurti santykiai ir yra valstybės ir jos pilietinės visuomenės egzistavimo pagrindas.
Vienos lyties žmonių noras būti artimu vienas kitam yra gerbtinas ir suprantamas, bet tai asmeniniai santykiai, kurių tikslas sukurti patogų ir malonų gyvenimą bei taip jį nugyventi. Tokie skirtingi tikslai, savaime suprantama, yra ir turi būti skirtingai teisiškai reguliuojami. Šiandien nėra tokių problemų, kurių nusprendę kartu gyventi vienos lyties žmonės negalėtų išspręsti pasiremdami civilinės teisės normomis. Šios normos yra pilnai sureguliavusios tokių porų bendrą gyvenimą. Kur tai nėra padaryta, visiškai užtektų, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kad asmenims kartu deklaravus bendrą gyvenimo vietą, jiems būtų suteikiama informacija apie jų sveikatą.
Šiandien buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įkyriai peršamas tvirtinimas, kad Lietuvos Konstitucija numato vienalytes šeimas, vertintina, kaip asmeninė nuomonė, kuri nėra ir negali būti paremta, nes visiškai asmeniniai žmonių santykiai nėra konstitucinės svarbos, o juos reguliuoja civilinė teisė.
3 komentarai
sapere aude
deja beprasmės išmintingo žmogaus intencijos.
Tie kuriems tai skiriama skaito tik tai ką patys parašo.
Jei apskritai moka skaityti.
Šitie,atsiprašant,“rinkimai“ yra visiškai tuščias nieko nelemiantis debiliškas farsas, nė kiek ne blogesnis nei tarybiniais laikais-bet kokiu atveju visada „laimi“ tik tolerastų ir vagių blokas, jokiai realiai opozicijai juose dalyvauti tiesiog NELEIDŽIAMA. Mūsų valdžiagyvių niekas nerenka-juos visus iki vieno iš anksto PASKIRIA jų ponai už Atlanto nuo pat 1990 metų. Rinktis paprasčiausiai nėra iš ko.
Visos "partijos" tėra elementarios konkuruojančios banditų gaujos,tesiskiriančios tik pavadinimais,jų tikslai visiškai vienodi-negrų ir afganų kolonizuota ir bilo bandito mirties vakcinomis išnuodyta bei sučipuota Lietuva be lietuvių
Kol žmonės neįsisąmonins kad “konstitucija” Lietuvoje de facto yra niekinis pliurpalų rinkinys, kad ta fantastinė deklaratyvių tezių knygelė yra tik kriminalinės chuntos priedanga, kol žmonės banditų gaują vadins valdžia, kol režimą vadins santvarka, kol egzistuos bukai naivus tikėjimas ” rinkimų” cirkais- t.y., kol daiktai nebus pradėti vadinti tikrais vardais, tol viskas tik dar labiau blogės.
Norint nugalėti blogį, pirmiausia jį reikia įvardinti tikruoju vardu.
Blogis Lietuvoje klesti vien dėl žmonių kvailumo, o iš kvailumo seka nuolankumas.
Verkšlenimai apie, atseit, neprieinamą sveikatos informaciją yra primityvus melas: bet kuris pacientas medicinos dokumentuose gali nurodyti bet kurį asmenį, kuriam tokią informaciją galima teikti.
Rašyti komentarą