Andrius Balsevičius. Išdavikai įdomesni už didvyrius?
Aplinkui girdisi ditirambai V. Landsberio jaunesniojo filmui „Poetas“, – jam negaili pagyrų žinomi žmonės. Filmo pagrindinis veikėjas yra Ko...
Filmo pagrindinis veikėjas yra Kostas Kubilinskas, kaip rašoma Vikipedijoje - „1949 m. kovo 7 d. kartu su kitu MGB agentu Adolfu Skinkiu (slapyvardis „Rytas“) Kalesninkų miške nušovė miegantį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labėną-Kariūną, išdavė žinomas partizanų slėptuves. Iš viso dėl jo kaltės žuvo 15 partizanų.“
Ir dabar apie šitą šiaudadūšį statomas filmas, kažkas gilinasi į psichologines jo charakterio ypatybes, analizuoja, kaip jis priėjo iki tokios situacijos. Filmas netgi gauna geriausio Baltijos šalių filmo apdovanojimą.
Nuotraukos kairėje matote ukrainietį belaisvį, kurį rusai sušaudė, o po to dar sumaitojo jo kūną šūvių papliūpomis – apie jį, kaip apie didvyrį, šiomis dienomis kalba visas pasaulis. Dabar įsivaizduokite, kad ukrainiečiai kada nors pastatytų filmą, bet ne apie jį, o apie už kadro esantį rašistą žudiką. Kas jis toks? Kur jis gimė, augo? Koks jo gyvenimo kelias? Gal jis namuose palikęs žmoną ir vaikus? Kaip jis priėjo iki to, kad nušovė žmogų? Ukrainietis kadre rūko, o gal jo žudikas laikosi sveiko gyvenimo būdo? Ar ir kiti rusai į jį panašūs? Jei taip, tai kodėl? Jei ne, tai kodėl? Matote, kiek daug galima atrasti įvairiausių niuansų kalbant apie žmogžudžio asmenybę, o tas sušaudytas tai ką jis – vienas iš daugelio.
O juk turėtų būti taip, kaip pas graikus - kai Efialtas išdavė spartiečius, ginančius Termopilų tarpeklį, jo vardas tapo košmaro sinonimu. Ir šiandien graikai sako - „sapnavau Efialtą“.
Kodėl meno žmonės renkasi statyti filmus ne apie didvyrius, bet apie išdavikus? Kas buvo Benediktas Labėnas? Ar tai ne jo istorija turėtų būti pasakojama, ar ne jis, ar bet kuris kitas partizanas turėtų būti filmo centre, sužadinant dabartinėms kartoms meilę savo Tėvynei ir ryžtą ją ginti? Galbūt, jie nerašė eilėraščių? Galbūt, jie taip nesiaukojo, kaip šiandien aukojasi ukrainiečiai?
Bet juk buvo – pvz. Diana Glemžaitė rašė:
„Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja.
Nesuriš mūs’ gretų nieks vergovės pikta grandine.
Neišmokom sulinkt prieš ateivių įstatymą naują;
Savo brolį parduot – dar visi neišmokome, ne!“
Matyt, negerai rašė – neuždega šiuolaikinių menininkų sielų tokie eilėraščiai.
Atsakykite sau į šį klausimą patys. Aš jau atsakiau.
6 komentarai
Ir šitas valdžiagyvių finansuotas filmas buvo "netyčia" pristatytas Vasario 16-ją - o pernai tuo pačiu metu buvo pristatytas tų pačių valdžiagyvių finansuotas filmas, pastatytas pagal stribo dienoraštį. Tai, iš esmės, VISKĄ pasako apie valdžioje sėdinčios "šaikos" mentalitetą ir "vertybes" - o tai, kiek žmogelių už juos vis dar balsuoja, viską pasako apie visuomenės degradavimo laipsnį.
Labai geras straipsnis, ačiū autoriui. Įdomu kas sprendžia kokios tematikos filmus finansuoti (tikriausia visų mūsų pinigais), kas ta komisija, kuri nutarė būtent tokius pokario tautiečius įamžinti, pateisinti. Labai norėtųsi žinoti komisijos narių pavardes, giminystės ryšius.
Na, apie teisingus partizanus irgi yra filmų ne vienas, o apie parsidavėlį kol kas tik pirmas. Šiaip į išdavikų psichologiją irgi reikia kartais pasigilinti, tame tarpe meninėmis priemonėmis, gal tai padės juos atpažinti, kai reikės... Skrodimas nėra lavono šlovinimas. Jei žiūrėsi tik herojinį kiną - nebūtinai tapsi herojiškas. Jei pažiūrėsi filmą apie blogo žmogaus istoriją - nebūtinai tapsi toks, kaip jis.
Tas pakrikęs „dvasingumas“, toks kaip pono Vytauto V., man kažkodėl niekada nekėlė pasitikėjimo. Beje, ką reiškia V.? Vidurinysis? :)
Benediktas Labėnas, nužudytas Kubilinsko, buvo taip pat poetas, prieškari spausdintas.
Labėno gyvenimas vertas filmo - tarpukariu jau gimnazijoje buvo patriotiškai nusiteikęs, buvo skautas, 1940 baigė Karo mokykla su Adolfu Ramanausku, Rimvydu Krikščiūnu, II PK metu prieš RA kovojo statybos batalione, vėliau, po karininkų kursų kovojo Kuršo katile, tada nelaisvė ir 1946 grįžimas, NKVD persekiojimai ir pasitraukimas pas partizanus. Greit tampa Šarūno rinktinės vadu, kaip lyderis greit įvedą rinktinėje tvarką kuri dėl sunkiu kovos sąlygų buvo pašlijusi. A. R. Vanagui išvykus vadovauja apygardai iki kol Kubilinskas nušauna mieganti. galima ne tik filmą pastatyti, bet visą serialą.
Labėno gimtadienis vasario 20 d., liūdną ir simboliška, kad tą diena Lietuva galėjo žiūrėti filmą apie jo žudiką, per daug neprisimenant kas toks buvo Labėnas.
Gaila, kad neišliko eilių rašytu partizanaujant.
KARIŪNŲ DAINA
Mes liksim čia budėti: čia mūsų vandenys, dangus ir žemė,
Kaip sakalai suskridom čia laukus gimtuosius saugot,
Nes marių mėlynumas, baltos kopos dar krūtinėj žydi,
Ir Vilniaus bokštai mums širdin įaugo . . .
Mes liksim čia budėt, kur auksas varpose prinoksta,
Kur prakaitu ir duona kvepia ariami laukai.
Siela ir kūnu mes įaugom į šią juodą žemę
Ir ryžtamės nors mirt, bet niekur neišeit!
Mes liksim čia budėt. Čia mėlynas dangus ir ežerai ir jūra.
Tą jūra, Nemunas ir Vilnius mums širdin įaugo . . .
Gimtoji žemė ir rugių laukai krūtinėje žaliuoja –
Mes liksim su ginklu artojų žemę saugot! . .
Benediktas Labėnas [1940 03 04]
Va, ką Benius parašė, yra ESMĖ - apie ką statyti filmus ir apie ką - ne yra PASIRINKIMO klausimas, ir ką "waldže" renkasi, pasako viską apie tos faunos vertybes ir prioritetus.
Rašyti komentarą