Nacionalinis susivienijimas. Dėl LGGRTC pavadinimo keitimo naikinant žodį „genocidas“

Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Generalinei prokuratūrai, žiniasklaidai 

DĖL LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO PAVADINIMO KEITIMO

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (toliau – Komisija) Seime įregistravo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymą, kuriuo siūloma dabartinį LGGRTC pervadinti Lietuvos Respublikos Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centru, pašalinant iš šios įstaigos pavadinimo žodį „Genocidas“.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas  (EŽTT) 2019 m. kovo 12 d. sprendime byloje Drėlingas prieš Lietuvą pripažino, jog sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu [ ]. Tiek šalies Konstitucinis Teismas (KT), tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės, dalis“, o SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. LAT nustatė, kad Lietuvos gyventojai buvo naikinami turint tikslą daryti įtaką lietuvių tautos demografinei būklei ir Lietuvos išlikimui, kad šalies partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip saugomos nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši dalis buvo labai svarbi saugant ir ginant lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę, nes jos pasipriešinimas SSRS okupaciniam režimui turėjo esminę reikšmę lietuvių tautos išlikimui.  Lietuvos partizanų naikinimas ir pagal tarptautinę teisę (Genocido konvencijos II straipsnį), ir pagal BK 99 straipsnį vertintinas kaip genocidas.

Minėtas EŽTT sprendimas tarptautinės teisės požiūriu yra skausmingas ne tik 1940 m. Lietuvą okupavusios SSRS teisių perėmėjai Rusijai, bet ir vietiniams to meto okupuotos Lietuvos kolaborantų palikuoniams. Minėto EŽTT sprendimo išvada duoda pagrindą manyti, kad siekis LRGGTC pervadinti Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centru nėra atsitiktinis – Komisijoje ir Seimo valdančiojoje daugumoje šiuo metu yra nemažai asmenų, kurių tėvai arba artimieji, ypač tarnavusieji SSSR represinėse struktūrose, tiesiogiai dalyvavo lietuvių tautos demografinę būklę bloginusiame ir pavojų Lietuvos išlikimui kėlusiame šalies gyventojų naikinime. Todėl po minėto EŽTT sprendimo Lietuvoje vienareikšmiškai gali būti vadinami nusikaltėliais, dalyvavusiais lietuvių tautos genocide.

Nacionalinis susivienijimas ragina: Seimo narius atmesti komisijos siūlymą LGGRTC pavadinimą keisti kitu pavadinimu, pašalinant iš jo žodį esminį žodį „Genocidas“.

Bet kokios  sovietinės okupacijos laikotarpio kolaborantų palikuonių pastangos manipuliuoti įstatymais Seime ar nuomonėmis žiniasklaidoje ir išvengti akistatos su istorine tiesa yra pasmerktos – nusikaltimams žmoniškumui nėra senaties. Tik nuoširdi dar gyvų nusikaltėlių atgaila ir jų artimųjų viešas  tėvų ir senelių praeityje padarytų nusikalstamų  veiksmų pripažinimas bei pasmerkimas leis užversti Lietuvą naikinusių okupacijų istorijos kruviną puslapį.

Nacionalinio susivienijimo valdyba