Ramūnas Aušrotas. Po klausymų dėl partnerystės

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Šiandien vyko Teisės i...

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo valdybos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Šiandien vyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymai dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Kaip visiems žinoma - tai tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu. 

Nuo Rengimo šeimai asociacijos siūliau įstatymo leidėju aiškiai apsispręsti ir įstatyme įvardinti - kokius, privačius ar šeimos teisinius santykius reguliuoja Civilinės sąjungos įstatymas. Beje, to paties reikalavo ne tik prigimtinę šeimos santuoką ginančios istitucijos, tiek mūsų oponentai - Lietuvos Žmogaus teisių centras (LŽTC),  Tolerantiško jaunimo asociacija ir kitos LGBT bendruomenę atstovaujančios organizacijos.   Tik skirtumas tas, kad jos siekė į įstatymą aiškiai įrašyti, kad Civilinę sąjungą sudarę asmenys sukuria šeimos teisinius santykius, o mes - kad CS reguliuoja privačius asmenų teisinius santykius, o CS sudarę partneriai - neketina sukurti  šeimos teisinių santykių. 

Negana to, LGBTQ NVO dar siekė numatyti CS sudariusiems asmenims teises susijusias su vaikais. Pvz.  LŽTC siūlė CSĮ projektu suteikti tėvų valdžią (iš tėvų valdžios kylančias teises bei pareigas) tos pačios lyties partneriui, kuris nėra laikomas biologiniu vaiko tėvu ar motina.

Komiteto pirmininkas nesutiko nei su mūsų, nei su oponentų pasiūlymais. Suprantama, jei jis būtų sutikęs su oponentų pasiūlymu, yla išlįstų iš maišo ir visiems viskas būtų aišku. Dar daugiau, pripažinus, jog CS būdu sukuriami šeimos teisiniai santykiai, automatiškai iškiltų kolizijos su Konstitucija klausimas, nes Konstitucija nenumato šeimos teisinių santykių kūrimo CS būdu. 

Bet ką rodo tai, kad nesutiko su mūsų pasiūlymu, nors teigė, kad CS nereguliuoja šeimos santykių? Ogi labai paprastą dalyką. Komiteto pirmininkas žino ir supranta (kaip ir visi dėdės ir tetos, atstovavę valstybės institucijas), jog iš tiesų CS reguliuoja šeimos teisinius santykius, bet nenori, kad tai atsispindėtų tekste (jei būtų kitaip - nekiltų problemų įrašyti, kad CS reguliuoja tik privačius asmenų santykius). Yra siekiama CS įstatymą padaryti kuo neutralesnį šiuo požiūriu ir palikti teismams pasisakyti, kokius iš tiesų santykius reguliuoja CS, o taip pat išplėsti CS reguliuojamų teisių apimtį. 

Jei bus priimtas CS įstatymas, būtent toks kelias ir bus pasirinktas. Žinant, kokia konjunktūra sėdi Konstituciniame Teisme, jo išvada - kad CS reguliuoja šeimos teisinius santykius, galima neabejoti. Dar daugiau, teisminiu keliu bus ne tik bandoma pripažinti, jog CS - tai šeimos teisiniai santykiai, bet ir išplėsti iš CS kylančių šeimos teisių apimtį. Jei nepavyks LT, tai padarys EŽTT. Apie tai prasitarė ir buvęs KT pirmininkas D. Žalimas. 

Komiteto pirmininko teiginys, jog CS nesukuria šeimos teisinių santykių, prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijai. Dar 2010 m. EŽTT byloje  Schalk ir Kopf prieš Austriją pasakė, jog vienos lyties asmenų santykiai patenka į šeimos teisinių santykių sritį. Tokiu būdu visų Europos šalių įstatymo leidėjai buvo įvaryti į aklavietę - kad ir kokia juridine forma sureguliuosi vienos lyties asmenų santykius, finale tai reikš vienos lyties asmenų šeimų įteisinimą. Todėl tiek CS kaip šeimos pripažinimas, tiek CS apimties išplėtimas priėmus CS įstatymą - iš esmės yra tik laiko klausimas. 

Bendra išvada būtų tokia: tai, kaip vyksta teisėkūrinis procesas, rodo, jog tarp valdančiųjų egzistuoja užkulisinis susitarimas kiek įmanoma nujautrinti projektą, jį prastumti, paliekant kitą darbą padaryti pačioms LGBTQ NVO su jų samdytais advokatais ir finansavimu iš sorošinių fondų. 

Iš esmės valdantieji pasirinko itališką variantą Lietuvoje vienos lyties asmenų sąjungas prilyginti šeimos teisiniams santykiams. Nežinantiems priminsiu: Italija susidūrusi su šiuo klausimu priėmė registruotos partnerystės įstatymą, taikomą vienos lyties asmenims. Dėl Italijos visuomenės nepritarimo vienos lyties partnerystei, įstatymas numatė labai siaurą vienos lyties asmenų, sudariusių  partnerystę teisių apimtį. Tada įstatymas buvo apskųstas teismui, byla nuėjo iki Europos Žmogaus teisių teismo 

Byloje Oliari ir kiti prieš Italiją (2015) teismas pripažino, jog  Italijoje  įstatymas suteikia pernelyg siaurą teisių apimtį, juos tos pačios lyties poroms suteikta teisinė apsauga neužtikrina pagrindinių poreikių porai, gyvenančiai stabiliuose įsipareigojančiuose santykiuose ir įpareigojo Italiją garantuoti "esmines civilinę sąjungą sudariusių asmenų teises" (core rights). 

Teismas nemanė, kad Italijai būtų itin sunku numatyti tos pačios lyties asmenų sąjungų pripažinimą ir apsaugą, o taip  atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautiniu mastu yra einama link tos pačios lyties porų santykių teisinio pripažinimo.

Tikrieji šio įstatymo iniciatoriai (TVR ir co) puikiai visa tai žino. Jie sąmoningai renkasi ilgesnį, bet užtikrintą kelią. Skirtingai nuo LGBTQ atstovaujančių NVO, kurios nori "čia ir dabar". 

Jei reiktų surasti kokią nors analogiją vykstančiam procesui, tai būtų scena iš Jėzaus teismo, kuri Poncijus Pilotas nusiplauna rankas, puikiai suvokdamas situaciją, viešai deklaruodamas, jog nenori į ją veltis, o iš esmės kolaboruodamas  su Jėzaus galvos trokštančiais žydais. Iš esmės panašiai elgiasi ir komiteto pirmininkas su visu savo administraciniu aparatu.

Susiję

Šeimos politika 4161161379698424014

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item