Nobelio premijos laimėtoja Prof. Nüsslein-Volhard. Daug lyčių? Nesąmonė.

  Profesorė Kristiana Nüsslein-Volhard, biologė ir Nobelio premijos laureatė tvirtina, kad nėra trečiosios lyties. Anot jos, egzistuoja „tik...

 



Profesorė Kristiana Nüsslein-Volhard, biologė ir Nobelio premijos laureatė tvirtina, kad nėra trečiosios lyties. Anot jos, egzistuoja „tik dvi lytys – vyriška ir moteriška“. Taip ji teigė interviu vokiškam feministinės orientacijos leidiniui „EMMA“, 2022 m. rugpjūčio 22 dieną.

Vokietijos federalinės valdžios komisaras LGBT klausimams Svenas Lehmanas teigia, kad yra daug lyčių, o teigti, kad yra tik dvi – prieštarauja mokslui.

Tai jo teiginiai prieštarauja mokslui! Gali būti, kad Svenas Lehmanas praleido pradinį biologijos kursą.

Ar galite pakartoti savo poziciją šiuo klausimu?

O, vargeli. Gerai: visi žinduoliai turi dvi lytis, o žmogus yra žinduolis. Yra viena lytis, kuri sukuria kiaušinėlius ir turi dvi X chromosomas; tai – moteriška lytis. Ir yra kita lytis, kuri gamina spermą ir turi X bei Y chromosomą; tai – vyriška lytis. Kai kiaušinėlis susijungia su spermatozoidu, atsiranda nauja gyvybė.

Kai norima įrodyti lyčių skaitlingumą, dažnai pasitelkiami populiarūs pavyzdžiai iš gyvūnų pasaulio. Kaip yra dėl tarkim sraigių?

Sraigės yra hermafroditai – turi ir spermatozoidus, ir kiaušinėlius. Taigi, jos gali apvaisinti pačios save, bet įprastai poruojasi su kitomis sraigėmis. Kai poruojiesi pats su savimi, tavo palikuonys paveldi absoliučiai identišką genetiką; tačiau kai dviejų skirtingų gyvūnų organizmų genomai susimaišo, atsiranda didesnė įvairovė ir palikuonys dažniausiai būna gyvybingesni. Štai kodėl šis principas vyrauja gamtoje. Tai, kad yra hermafroditų, nekeičia fakto, jog yra dvi lytinės ląstelės – kiaušinėliai ir spermatozoidai, taigi ir dvi lytys.

Tačiau 2017 m. Federalinis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad be „moters“ ir „vyro“, turėtų būti ir trečias lyties įrašas „įvairus“, skirtas interseksualiems asmenims.

Interseksualumas sukeliamas labai retų deviacijų – pavyzdžiui, chromosomų rinkinyje. Tačiau interseksualūs asmenys turi abejoms lytims būdingų bruožų; jie nėra trečioji lytis. 

Bet egzistuoja didžiulė įvairovė pačiose biologinėse lytyse.

Savaime suprantama. Yra labai moteriškų vyrų ir labai vyriškų moterų, tačiau tai susiję ne tik su kultūriniais faktoriais, bet ir skirtingais hormonų lygiais. Yra didžiulis spektras. Tai ir yra įdomioji dalis.

Vis dėlto, dabartinė politiškai korektiška formuluotė neteigia, kad jei vyras jaučiasi esąs moterimi, visuomenė ir įstatymų leidėjai jam turėtų suteikti galimybę gyventi kaip jo pageidaujamos lyties atstovui. Veikiau, formuluotė suponuoja mintį, kad šis žmogus apskritai nėra vyras, o iš tiesų yra moteris.

Tai nesąmonė! Tai mąstymas pro rožinius akinius. Yra žmonių, kurie norėtų pasikeisti savo lytį, tačiau jie to negali padaryti. Tu lieki su XX ar XY rinkiniu. Esmė ta, kad Y chromosomos turėjimas paveikia embriono vystymąsi nėštumo laikotarpiu ir paauglystėje, todėl berniukai turi skirtingus lytinius bruožus nei mergaitės, ir to negalima pakeisti. Žmonės išlaiko savo lytį per visą gyvenimą. Žinoma, įmanoma hormonų pagalba padaryti, kad testosteroną vartojanti mergaitė įgytų gilų balsą ir užsiaugintų barzdą. Tačiau dėl to mergaitė neužsiaugins sėklidžių ir nepradės gaminti spermos. Biologiniai vyrai negamina kiaušinėlių, net ir vartodami hormonus, ir negali susilaukti vaikų. Problema kyla tada, kai atliekamos neatstatomos intervencijos – bent jau chirurginės. Hormonai organizme sukelia daugybę poveikių įvairiais – tiek fiziniu, tiek psichologiniu – lygmenimis. Manau, kad yra nepaprastai rizikinga tinkamai tai dozuoti ir vartoti nuolat. Kiekvienas vartojamas hormonas turi šalutinių poveikių. Organizmas ilgainiui nebegali tinkamai su tuo susitvarkyti. Hormonų vartojimas yra fundamentaliai pavojingas.

Ateityje, vyresni nei 14 metų jaunuoliai turėtų turėti galimybę patys nusistatyti savo lytį.

Tai beprotybė! Sulaukusios 14 metų, daugelis mergaičių jaučiasi nelaimingos lytinės brandos metu. Pati tai gerai žinau: 14 metų amžiaus aš taip pat buvau nelaiminga ir norėjau būti berniuku. Tačiau man tuomet net neleido dėvėti kelnių ar kirptis plaukų. Aš save daug sykių keikiau ir mintyse sau kartojau, kad mieliau būčiau vyras, nes jei nori imtis darbo, kuriame dominuoja vyrai, geriau būti tokiai pačiai kaip ir jie. Tačiau reikia rasti būdą, kaip save įtvirtinti. Būtent tai reikia patarti merginoms, bei ieškoti būdų joms padėti.

Ar manote, kad teisinga, jog įstatymų leidėjai leidžia žmonėms atlikti vadinamąjį lyties keitimą?

Įstatymų leidėjas apskritai negali leisti keisti lyties. Jis tiesiog sako: „Nuo šiol ši moteris gali teigti esanti vyru.“ Ir atvirkščiai. Biologinio pagrindo absoliučiai negalima keisti. Dabar, jei vyras tvirtina, kad yra moteris, ir eina į sporto klubą žaisti su ten esančiomis moterimis, mes susiduriame su problema. Dėl savo vyriškų hormonų, šis žmogus yra stipresnis, pajėgia greičiau bėgti. Iš esmės tai panašu į dopingo vartojimą, bet apie tai neleidžiama prasitarti – tai tiesiog neįmanoma. 

Federalinis Konstitucinis Teismas yra priėmęs keletą sprendimų dėl transseksualumo ir interseksualumo, kuriuose nagrinėjama socialinės lyties sąvoka. 2017 m. sprendime teigiama: „Medicinos ir psichosocialiniuose moksluose plačiai sutariama, kad lyties negalima nustatyti ar net sukurti tik pagal genetinius-anatominius-chromosominius požymius, ją taip pat lemia socialiniai ir psichologiniai veiksniai.“ Ką apie tai pasakytų biologė ir Nobelio premijos laureatė?

Tai nesąmonė. Tai, kaip jaučiatės viduje, gali kisti dėl socialinių ir psichologinių aplinkybių. Bet biologinės lyties nepakeisi. Visur, kur mokslas iš tiesų yra praktikuojamas, dėl to taip pat visiškai neginčijama.

Bet šią formuluotę pateikė Vokietijos gydytojų asociacija.

Akivaizdu, kad ir jūs esate supainiotas: egzistuoja skirtumas tarp biologinės lyties ir socialinės lyties. Žinoma, kalbant apie lytį – „socialinę lytį“ – egzistuoja diapazonas, o biologinė lytis yra tik moteriška arba vyriška. Ir viskas. Pabaiga. Žinoma, mergaitė gali norėti būti vadinama berniuko vardu. Taip jau buvo su „Džordžu“ iš Enidos Blyton apysakų serijos „Šaunusis penketukas“.

Kai biologijos doktorantė Marie-Luise Vollbrecht Humbolto universiteto „Mokslų naktyje“ norėjo skaityti paskaitą apie lyčių lygybę, kilo protestų. Universitetas paskaitą atšaukė.

Ar dabar jie nori panaikinti ir biologijos pamokas? Ar mes nebenorime žinoti, kas esame ir kaip nustatoma lytis? Ar niekas nebeturėtų to mokytis, nes tai yra šlykštu? Prisimenu, kaip devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo rengiamos neapykantos kampanijos prieš mokslininką, atradusį lytį lemiantį Y chromosomos geną. Matyt, jis buvo kaltinamas padaręs kažką baisaus žmonijai vien dėl to, kad atrado testosterono gamybą skatinantį geną. Tai buvo visiška beprotybė, buvau pasibaisėjusi! Tačiau dabar matote, kad žmonės neturi jokio supratimo apie biologiją. Švietimo trūkumas šioje srityje yra siaubingas.

Ar Jūs pati susidūrėte tu tokio pobūdžio priešiškumu faktams ir mokslui?

Be abejo. Jei atliekate tyrimus su embrionais, jau savaime esate piktadarys, nes visi iškart daro prielaidą, kad planuojate ne ką kitą, o tik manipuliuoti embrionais. Man tereikėjo praverti burną ir pasakyti, kad tyrinėju embrionus – nors tai buvo tik musių embrionai – ir buvau užpulta! Deja, priešiškumas mokslui Vokietijoje yra ypač ryškus. Galbūt jis šiek tiek pagerėjo dėl koronaviruso. Daugelis žmonių pamatė, kad mokslo reikia klausytis. Ir kad gali būti nepalanku teigti, jog virusas apskritai neegzistuoja, vien todėl, kad to nenori.

Dabar pasiekėme naują tašką, kai nebeklausiama, kokį mokslą mums leidžiama daryti. Greičiau yra taip, kad mąstymas pro rožinius akinius yra svarbesnis už mokslinį pažinimą. 

Kalbant paprastai, nevalia uždrausti paskaitos, jei manote, kad su ja kažkas gali būti negerai. Tačiau šiuo atveju doktorantė norėjo paaiškinti tai, kas yra parašyta kiekviename vadovėlyje. Toks perdėto jautrumo ir moralinės arogancijos mišinys, pasireiškiantis kartu su neišmanymu, yra tiesiog pražūtingas. 

Biologinių faktų neigimas siekia stebėtinai toli. Neseniai trans-aktyvistai pareikalavo, kad moterų lytinių organų žalojimas nebebūtų taip vadinamas. Priežastis: vulva savaime nėra išskirtinai moteriško kūno dalis.

Žinoma, vulva yra moteriškas lytinis organas! Ar šiuos žmones turėtume vertinti rimtai?

Matyt.

Yra visiškai aišku, kad transseksualai neturėtų būti diskriminuojami. Be abejo, nevalia su žmonėmis elgtis blogai; tačiau jie negali visiems primesti savo idėjų kaip faktų.


Orginalus straipsnis


Susiję

Šeimos politika 6790123132271879089

Rašyti komentarą

2 komentarai

Gražina rašė...

Na ir juokinga, kad Konstitucinio teismo atstovams reikia aiškinti tokias elementarias tiesas apie chromosomas. Tas tiesas žino visi studentai ne tik studijuojantys biologiją, bet taip pat ir psichologiją.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Geras tekstas, bet pabaiga "kreivoka", švelniai tariant: "Yra visiškai aišku, kad transseksualai neturėtų būti diskriminuojami." - gerbiamoji, jeigu vyrą, apsimetinėjantį moterimi arba moterį, apsimetinėjanti vyru, įvardinsite tuo, kuo jie yra, tai tie veikėjai JAU pareikš, kad yra diskriminuojami. ;)
Čia pagrindinė Vakarų atstovų, bandančių stovėti sveiko proto pusėje, bėda - jiems neužtenka smarvės visiškai išsivaduoti iš politkorektiškumo š... Nenustebčiau sužinojęs, kad ji visomis keturiomis už "jeldžyby", tiktai "ty" jai atrodo kiek per daug - nors, realiai, tai neatskiriama tos pačios neomarksistinės ideologijos dalis - kaip netolimoje ateityje bus ir "pedo", "zoo", "geronto", "nekro" ir pan. "seksmažumū tiaisės".

item