Dominykas Vanhara. Žurnalistai tapo „influenceriais“?

  Psidalinsiu labai geru pavyzdžiu, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją. Dar kitaip tariant – influ...

 


Psidalinsiu labai geru pavyzdžiu, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją. Dar kitaip tariant – influencina.

Trumpa priešistorė: Laisvosios visuomenės institutas (toliau – LVI) užsakė reprezentatyvią „Vilmorus“ apklausą apie tai, kaip visuomenė vertina dabar Seime svarstomus Civilinės sąjungos įstatymo bei Artimojo ryšio įstatymo projektus. „Vilmorus“ apklausą atliko, gauti atsakymai buvo maždaug tokie patys, kaip ir ankstesnių apklausų metu. Taigi, iš esmės apklausos atsakymai, atitinkantys ankstesnių apklausų rezultatus, turėtų būti teisingi.

Aišku, LVI užsakydamas šią apklausą, reikia pripažinti, sužaidė gudriai. Gudriai, bet sąžiningai. Prie kitų klausimų apie Civilinės sąjungos ir Artimojo ryšio projektus respondentų buvo klausiama, už kurią partiją jie balsuotų. Sužaidimas yra gudrus dėl to, kad apklausos rezultatai teigia ne tik, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas turi labai mažą palaikymą visuomenėje, bet ir kad turi mažą palaikymą tarp kai kurių valdančiosios koalicijos partijų elektorato.

Kadangi Civilinės sąjungos įstatymo projektas turėtų būti toliau svarstomas ir priiminėjamas Seimo rudens sesijoje, o tuo metu jau visos partijos ruošis artėjantiems savivaldos rinkimams, šiuo metu visos parlamentinės partijos jau braukdamos prakaitą nuo kaktos ruošiasi šiems artėjantiems rinkimams, rikiuoja savo kandidatų kariaunas. Kai kurios kandidatus į merus jau įvardino viešai, kai kurios savo kariaunas dar rikiuoja privačiai, bet patikėkit – tikrai rikiuoja. Dėlioja biudžetus, planuoja rinkimines kampanijas. O prasidėjus Seimo rudens sesijai tas procesas bus dar labiau įsibėgėjęs.

Taigi, tokios LVI užsakytos ir „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatų padėjimas ant stalo turėtų įvairioms partijoms, o pirmiausia – valdančiosioms partijoms sufleruoti tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria ne tik didžioji dalis visuomenės in corpore, bet ir konkrečios partijos rinkėjai (išskyrus Laisvės partiją, kurios dauguma rinkėjų projektui pritaria). Tai reiškia, kad balsuodamos už Civilinės sąjungos įstatymo projektą parlamentinės partijos (išskyrus jau minėtą Laisvės partiją) rizikuoja ne tik kad nepritraukti naujų rinkėjų, bet dar ir suerzinti bei nuvilti jau esamus. O to, kai rinkimai jau ant nosies, sutikite, nenori nei viena partija.

Tai yra taip pat labai svarbu, kadangi, praėjus beveik pusei Seimo kadencijos, valdančioji koalicija iš esmės neturi kuo prieš rinkėjus pasigirti. Iš šios valdžios veiksmų aš parašyčiau labai aukštą pažymį Laurynui Kasčiūnui už pademonstruotą lyderystę valdant nelegalios migracijos krizę, o Vyriausybei – už paramą Ukrainai. Dėl minėtų veiksmų, objektyviai vertinant, nieko šiai valdžiai per daug prikišti negaliu (dėl migrantų – gal tik ta apimtimi, kad sureaguota per vėlai). Tačiau visi kiti šios valdžios veiksmai ir veiksmų rezultatai yra, kaip čia pasakius… Rudenį ir žiemą, labai tikėtina, kad reikalai dar labiau pablogės.

Taigi dėl Lietuvoje visuomet suveikiančio „politinės švytuoklės“ principo ir taip nėra dėkingas užsiėmimas valdančiosioms partijoms eiti į rinkimus. Šiai valdžiai – tuo labiau, kadangi ji chroniškai neturi kuo prieš rinkėjus pasigirti.

Įvertinus jau minėtą aplinkybę, kad rudenį ir žiemą gali būti dar blogiau, ši LVI užsakyta apklausa yra smūgis kūju per Civilinės sąjungos įstatymo projekto perspektyvas. Nes visa opozicija, iš kurios balsų buvo žvejojama šiam projektui, o ir 2/3 valdančiosios koalicijos partnerių, gali pagalvoti, kad Civilinė sąjunga yra gerai, bet laimėti rinkimus – dar geriau (kai ir taip nieko per daug gero nėra), o dar jei paerzinsime rinkėjus, balsuodami už Civilinę sąjungą, per ateinančius rinkimus gali laukti visai nekokie rezultatai…

Civilinės sąjungos šalininkai lygiai taip pat kaip ir aš suprato, kad tokia LVI užsakyta ir „Vilmorus“ atlikta apklausa mažina ir taip nedideles viltis, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas bus priimtas.

Po tokios išsamios įžangos grįžkime prie žiniasklaidos nuomonės formavimo. Civilinės sąjungos šalininkai lygiai taip pat kaip ir aš suprato, kad tokia LVI užsakyta ir „Vilmorus“ atlikta apklausa mažina ir taip nedideles viltis, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas bus priimtas.

Taigi žiniasklaida, užuot kaip įprastai informavusi apie tokią atliktą apklausą bei jos rezultatus, ar papildomai paprašiusi, kad juos pakomentuotų arba pats „Vilmorus“ vadovas, arba vienas ar du politologai, pakomentuoti pakvietė „pačią nešališkiausią specialistę“ – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovę Mintautę Jurkutę. Taip, čia ta pati prieš kelias dienas ypač išgarsėjusi tarnyba, kuri nusprendė, kad parkavimo vietų šeimoms su vaikais išskyrimas yra „baisi diskriminacija“.

Ir prašom – naujienų portalo „Delfi“ antraštė tokia: „Specialistų kritikos sulaukusi apklausa aiškiai išskyrė, kas ir kodėl nenori homoseksualių šeimų įteisinimo“. Čia klaidinanti yra jau pati antraštė – ne specialistų (daugiskaita), bet „specialistės“ (vienaskaita, o ir tą pačią imant į kabutes). Nes specialistu galime laikyti tik tą, kuris ne tik turi specialių žinių pakomentuoti vieną ar kitą klausimą, bet ir, tuo pačiu, yra nešališkas ir neturi išankstinio nusistatymo komentuojamu klausimu, todėl gali vieną ar kitą klausimą pakomentuoti objektyviai ir nešališkai. Pagal ponios Jurkutės pareigas akivaizdu, kad ji nėra nešališka ir neturinti išankstinio nusistatymo.

Pavyzdžiui, kai žiniasklaida manęs paprašo pakomentuoti vieną ar kitą teismo priimtą sprendimą, kai toje byloje aš nedalyvavau jokiu statusu ir su tokia byla neturiu jokio ryšio – aš galiu būti vadinamas teisės specialistu.

Tačiau, kai žiniasklaida manęs paprašo pakomentuoti vieną ar kitą bylą, kur aš atstovavau vieną ar kitą šalį ir turiu toje byloje profesinį suinteresuotumą, aš galiu būti vadinamas ieškovo arba atsakovo atstovu – advokatu, bet jokiu būdu ne specialistu, nes terminas „specialistas“ sudaro įspūdį visuomenei, kad aš komentuoju objektyviai ir nešališkai, ko mano vestos bylos atveju tikrai nebūtų.

Lygiai taip pat ir ponios Jurkutės (Mintautės Jurkutės, – red. past.) atveju, kuri turi aiškų išankstinį nusistatymą pagal savo užimamas pareigas.

asmens, turinčio aiškų išankstinį nusistatymą komentuojamu klausimu, nereikėtų publikacijoje ir publikacijos antraštėje vadinti „specialistu“.

Na, o toliau „Delfi“ tekste pateikiami ponios Jurkutės komentarai, kad „apklausa tendencinga“, „klausimai suformuluoti tendencingai“, „užsakovas kokių norėjo atsakymų, tokius ir gavo“, ir kt.

Gink Dieve, nebandau teigti, kad ponia Jurkutė neturi teisės žiniasklaidai komentuoti minėtos LVI užsakytos ir „Vilmorus“ atliktos apklausos. Tik asmens, turinčio aiškų išankstinį nusistatymą komentuojamu klausimu, nereikėtų publikacijoje ir publikacijos antraštėje vadinti „specialistu“. O taip pat, gerbiamieji, aš keliu klausimą, kaip tuomet su Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 11 d. 2 p. numatyta viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga būti objektyviems ir nešališkiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais?

Gerbiami žurnalistai, čia viskas Jums su tokia Jūsų publikacija gerai minėto teisinio reglamentavimo apimtyje? Kur kitos nuomonės? Kodėl, šalia ponios Jurkutės, neapklausėte nei apklausos užsakovo, nei apklausą atlikusio „Vilmorus” vadovo ar kokio nors politologo, kad bent imituotumėte objektyvumą?

Taigi, gerbiamieji, mano subjektyviu vertinimu su šia publikacija nutiko štai kas: pas konkrečią žiniasklaidos priemonę atsidūrė informacija apie minėtą LVI užsakymu „Vilmorus” atliktą apklausą. Greičiausiai, tai buvo pranešimas spaudai, o gal pateko ir šiaip. Gali bandyti ignoruoti ir nepublikuoti nieko, bet puikiai supranti, kad klausimas visuomenei itin aktualus, todėl, jei neįsidėsi tu, įsidės tavo konkurentai, o tu liksi be klikų ir su jais susijusių reklamos pardavimų. Negerai, vadinasi, kažką publikuoti reikia. Klausimas – tik ką, jei pati publikacija tau labai nepatinka?

Tai vuolia – paprašai, kad publikaciją pakomentuotų asmuo, turintis aiškų išankstinį nusistatymą aptariamos temos atžvilgiu, jis pakomentuoja maždaug taip, kaip tu ir tikiesi, o tada tu visą tekstą parašai taip, kad sudirbtum visą apklausą ir jos rezultatus. Tuo pačiu neduodamas pakomentuoti niekam, kas turėtų priešingą nusistatymą nei ponia Jurkutė, ar kas bent teoriškai galėtų būti objektyvus.

Summa summarum, siūlyčiau šį tekstą traukti į vadovėlius, kaip patį akivaizdžiausią pavyzdį, kai žiniasklaida atlieka ne visuomenės informavimo, bet visuomenės nuomonės formavimo funkciją.

Susiję

Šeimos politika 7383762007326206701

Rašyti komentarą

  1. Na, apie "aukštą pažymį" šitai "waldžei" už pagalbą Ukrainai tai gal nereikia - pagal paramos Ukrainai apimtis Lietuva net į dvidešimtuką nepatenka (https://www.ifw-kiel.de/topics/war-against-ukraine/ukraine-support-tracker/). Aišku, jeigu vertinsim pagal tai, ką rusai vadina "pakazūcha" (visokias "vyšivankių dienas", rusiškų keiksmažodžių vartojimo dažnį, iškabintų Ukrainos vėliavų skaičių ir pan.) - tada taip, be konkurencijos. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ponas Pikc, aš suprantu, kad realiai "groja" parama Ukrainai absoliutiniais skaičiais. Bet Jūsų pateiktame tinklapyje yra paramos dydis lyginant su šalies BVP. Taigi pagal šį rodiklį pasaulyje Lietuva yra 4 vietoje.
      Jeigu tokia JAV norėtų puikiai pasirodyti su tokiu BVP procentu, kaip Estija, tuomet įtariu karas Ukrainoje būtų seniai pasibaigęs.

      Panaikinti
    2. Bet ten yra ir karinės paramos info - ir ten Lietuva "neblizga" - skirtingai, negu latviai su estais.

      Panaikinti
  2. Tau, kremlinas, labiau patiktų "fufaikių dienos" ir SSSR vėliavos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Betgi teisybę pasakė, ko čia pratrydai, kolorade? Kodėl gini latentinių vatnikų vyriausybę?

      Panaikinti
    2. Latentinių vatnikų vyriausybę pats gynei kai valžioje buvo tomaševskininkai, bebrai, paksoidai ir kolchoznikai. Priminsiu, kad Karbauskis 2003-2004m. agitavo prieš stojimą į NATO. Būtų jo noras išsipildęs - šiandien Lietuvos jau nebebūtų.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas 2022-08-08 18:16

      Tu nežinai, ką aš gyniau, ginu ar ginsiu, nes neturi to jokių faktinių įrodymų, o tavo komentaras, ginantis vatanus, kaip ant delno.

      Panaikinti
  3. Sėli, negaiškite laiko su tuo "žmoga" - ans jau daugybę kartų savo bukumą ir neadekvatumą įrodė. :)

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item