Jonas Švilpikas. Kas tie Lietuvos sorošiniai?

Visa šiame straipsnyje pateikiama informacija yra prieinama viešai. Visuomenės klasė, apie kurią pasakojama, gerai moka naudotis šiuolaikinė...

Visa šiame straipsnyje pateikiama informacija yra prieinama viešai. Visuomenės klasė, apie kurią pasakojama, gerai moka naudotis šiuolaikinėmis medijomis. Todėl daug informacijos apie save viešai pateikia savo darboviečių svetainėse, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“. Tos informacijos pakanka susidaryti neblogą vaizdą apie viešojoje erdvėje matomų asmenų organizacijas, karjeras, ryšius, net asmeninius gyvenimus. Durys neužrakintos. Galima atidaryti!

Duris reikėtų atidaryti Vilniuje, Didžiosios g. 5 name. Sovietmečiu čia veikė knygynas, o Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę atsidarė „Čili pica“. Kapitalizmo, Lietuvos vakarėjimo ženklas. Prisiglaudęs šiame name ir kitas Lietuvos vakarėjimo ženklas: Atviros Lietuvos fondas.

Kas yra ALF?

Džordžas Sorošas jau yra tapęs mitais apipinta persona. Iš viešai prieinamos informacijos apie jį galima pasakyti: Dž. Sorošas yra filantropinių polinkių turintis spekuliantas, turtus susikrovęs iš prekybos doičmarkėmis ir auksu. Šiandien jis turi sukaupęs apie 8 milijardus JAV dolerių turto. Jis taip pat yra Atviros visuomenės fondų įkūrėjas. 

Vikipedijoje apie Atviros Lietuvos fondą (toliau – ALF) rašoma: „1990 m. JAV finansininko George Soroso įkurta nepriklausoma, nevyriausybinė, nepelno organizacija, kuri iki 2008 m. taip pat veikė kaip paramos fondas.“ Panašiai sakoma ir svetainėje „Infolex“: „Atviros Lietuvos fondas (ALF) yra vienas iš daugiau nei trisdešimties fondų, kuriuos, Rytų ir Vidurio Europos, Azijos, Afrikos šalyse, Haityje įkūrė JAV finansininkas ir garsus XX a. pabaigos filantropas George Sorosas.“

Kokie to fondo tikslai? ALF interneto svetainėje rašoma: „ALF siekia kurti ir stiprinti atvirą, polilogu grįstą Lietuvos visuomenę; ALF gina žmogaus teises bei laisves, remia valdžių padalijimo, teismų nepriklausomybės ir kitus demokratijos principus; ALF skatina atvirumą įvairiems požiūriams, neprieštaraujantiems žmogaus teisėms ir laisvėms; ALF vienija skirtingų politinių pažiūrų žmones, kuriuos jungia taikios ir vieningos Europos idėja.“ 

Centrai, fondai, institutai

Vikipedijos straipsnyje apie ALF teigiama, kad fondas yra įkūręs dvidešimt šešias organizacijas ar nepriklausomas programas.

Viena iš šių organizacijų yra Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kuris buvo įkurtas 2003 m. Jis yra registruotas tuo pačiu adresu kaip ir Atviros Lietuvos fondas (Didžioji g. 5, Vilnius). Viešai paskelbtoje 2003 m. ALF ataskaitoje Žmogaus teisių stebėjimo institutas minimas, kaip viena iš ALF įsteigtų organizacijų (Nuoroda: https://olf.lt/wp-content/uploads/2017/03/alf_ataskaita_2003.pdf).

Žmogaus teisių stebėjimo instituto puslapyje rašoma: „ŽTSI teisininkų, politikos ir socialinių mokslų ekspertų komanda atlieka tyrimus, teikia pasiūlymus teisės aktams ir programiniams dokumentams, dalyvauja darbo grupėse, rengia ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių priežiūros institucijoms, imasi bylų teismuose strateginiais žmogaus teisių klausimais, teikia ekspertines konsultacijas, vykdo projektus, organizuoja konvencinius ir nuotolinius mokymus teisėsaugos pareigūnams ir kitiems valstybės institucijų atstovams.“

Praktiškai tai reiškia, kad žmogaus teisių stebėjimo institutas rengia kasmetines ataskaitas pavadintas „Žmogaus teisių Lietuvoje apžvalga“, veda mokymus teisėsaugos pareigūnams, kaip atpažinti ir kovoti su „neapykantos kalba“, rengia „jaunimo diskusijas“, kuriose jaunimui leidžiama sutikti, kad su „neapykantos kalba“, „homofobija“ ir „ksenofobija“ reikia kovoti. Taipogi ieško būdų, kaip įkalbėti įstatymų leidėjus, kad būtų priimti jų ideologiją atitinkantys įstatymai, padeda laimėti strategines bylas. ŽTSI atstovavo UAB „Sekmadienis“ byloje prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme, kuris išaiškino, kad Lietuva negalėjo drausti reklamų, kuriose vulgarizuojama religinė simbolika (Nuoroda: http://hrmi.lt/uab-sekmadienis-pries-lietuva-kai-saviraiskos-laisve-ribojama-be-svaraus-pagrindo/).

Visoms šioms veikloms reikalingas finansavimas. Žmogaus teisių stebėjimo institutas savo svetainėje yra paviešinęs veiklos ataskaitas nuo 2005 metų. Ten galima rasti ir informacijos apie ŽTSI finansavimą. Pavyzdžiui, 2020 m. ŽSTI gavo 240 373,57 eurų. Net 45% šių pinigų (107 952,5 eurų) skyrė tarptautinė organizacija „Open Society Fund“ – Džordžo Sorošo įkurtas fondas. Svarbią vietą užima ir ES programos, iš kurių gauta 16 042,87 eurų. Kita svarbi organizacija, kurios skirtos lėšos (46156,38 eurų) sudaro 19% ŽSTI biudžeto, buvo Aktyvių piliečių fondas. Apie šį fondą reikia pakalbėti atskirai.

Atvirų piliečių fondas, kaip ir Atviros Lietuvos fondas įsikūręs Didžioji g. 5. Abu fondai savo svetainėse nurodo tą patį kontaktinį telefono numerį +370 5 2685511. Bet Atvirų piliečių fondas ne tik yra įsikūręs tame pačiame pastate kaip ir Atviros Lietuvos fondas bei dalinasi tuo pačiu telefono numeriu. Atvirų piliečių fondo svetainėje nurodoma, kad fondo operatoriai yra trys organizacijos: Atviros Lietuvos fondas, VšĮ „Geri Norai LT“ ir VšĮ „OSFL Projektai“, kuri taip pat registruota tuo pačiu adresu – Didžioji g. 5. 

Atvirų piliečių fondas yra įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms skirtų lėšų paskirstymo institucija. Fondas, kaip teigia savo svetainėje „pilietinei visuomenei stiprinti“ perskirsto dalį (nemažiau kaip 10%) Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų Lietuvai remti skiriamų lėšų. Kiek tų lėšų yra? Atvirų piliečio fondo svetainėje rašoma „EEE finansinio mechanizmo finansuojamas APF pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti 2019 - 2024 m. skiria 9 mln. eurų.“

Sistema veikia taip: nevyriausybinės organizacijos teikia Atvirų piliečių fondui paraiškas projektams ir, jei projektai patvirtinami, gauna finansavimą. Šie projektai būna paties įvairiausio pobūdžio ir finansinės apimties. Pavyzdžiui, Atvirų piliečių fondo puslapyje paskelbtose viešinimo taisyklėse projektų vykdytojams nurodomos šiek tiek skirtingos taisyklės projektams, kuriems skirta iki 50 000 eurų, projektams nuo 50 000 iki 150 000 eurų ir projektams nuo 150 000 eurų. 

Remiami projektai yra įvairūs – pavyzdžiui, projektas „Stiprūs regionai – stipri valstybė“, kuriuo siekiama padėti nevyriausybinėms organizacijoms regionuose. Projektą „Aš manau“ žmogaus teisių aktualijos – mokytojams ir mokiniams“ vykdo Žmogaus teisių centras, kuriam vadovauja Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės gyvenimo draugė Jūratė Juškaitė. Projekte siekiama „mažinti baimes, susijusias su Stambulo konvencijos ratifikavimu ir lyčiai neutralios partnerystės įteisinimu, pasitelkiant profesionaliai atrinktą ir parengtą informaciją.“ 

Verta atkreipti dėmesį į projektą pavadinimu „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“, vykdomą nuo 2020 m. lapkričio. Projektui buvo skirta 134 526,18 eurų. Projekto tikslas yra „sustiprinti žmogaus teisių standartų įgyvendinimo stebėseną ir vykdyti jų advokaciją bei informavimą apie žmogaus teises“. Ką tai reiškia praktiškai iš aprašymo nelengva suprasti, bet internete galima rasti spaudos pranešimų, parengtų, kaip teigiama, šio projekto lėšomis (pavyzdžiui, šitas, kuriame „ekspertai“ ragina Prezidentą būti griežtesniu Lenkijos valdančiųjų atžvilgiu). 

Aktyvių piliečių fondo puslapyje teigiama, kad projekto partneris yra Vytauto Didžiojo universitetas, o VDU internetinėje svetainėje teigiama, kad projekto vadovė/VDU atstovė yra Milda Ališkauskienė. Tai nėra vienintelis su Milda Ališauskiene susijęs Aktyvių piliečių fondo projektas. 31 903,20 eurų gavo projektas „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją“. Projekto vykdytojas yra Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras. Rekvizitai.lt nurodoma, kad šis centras turi du darbuotojus, o centro direktorė yra Milda Ališauskienė. Ta pati Milda Ališauksienė Atviros Lietuvos fondo valdyboje buvo nuo 2017 iki 2019 m., o dabar yra ALF įkurto Žmogaus teisių stebėjimo instituto, irgi registruoto Didžioji g. 5, tarybos narė.

Pastarasis institutas (ŽTSI) irgi gavo finansavimą savo projektui iš Aktyvių piliečių fondo: 145 818 eurų projektui „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“. Projekte siekiama „sustiprinti žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėseną, siūlant sprendimų priėmėjams ir politikos formuotojams su tarptautiniais žmogaus teisių standartais derančius viešosios politikos sprendimus“ ir „aktyvios advokacijos pagalba mobilizuoti visuomenės paramą šiems sprendimams bei didinti visuomenės atsparumą nedemokratinėms, žmogaus teises ribojančioms iniciatyvoms“. 

Dar viena organizacija, minima kaip įsteigta Atviros Lietuvos fondo, gavusi finansavimą projektui iš Atvirų piliečių fondo yra Vilniaus politikos analizės institutas. Šis institutas irgi yra įsikūręs Didžioji g. 5. Jame dirba tokios žinomos asmenybės kaip saugumo ir gynybos ekspertu prisistatantis Marius Laurinavičius, buvęs bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, švietimo ekspertė, buvusi ŠMM viceministrė, vėliau Prezidentės D. Grybauskaitės patarėja Virginija Budienė ir Algirdas Davidavičius, veikėjas, apibūdintinas kaip neprilygstamas „fondososininkas“. Jo „LinkedIn“ socialiniame tinkle pateiktas gyvenimo aprašymas rodo, kad ši asmenybė išvis nieko kita nėra dariusi, kaip tik spaudusi iš fondų pinigus ir už pinigus mokiusi kitus iš fondų spausti pinigus. 

Vilniaus politikos analizės instituto projektas „Valdžios institucijų priežiūra savivaldybėse“ gavo 71 669,43 eurų iš Atvirų piliečių fondo. 

Atvirų piliečių fondas dosniai dalina lėšas su homoseksualizmo normalizavimu susijusioms iniciatyvoms. Atvirų piliečių fondas skyrė 125 100 eurų projektui „Erdvė bendruomenei: LGBT+ socialinis-kultūrinis aktyvizmas“ (vykdytojas – asociacija „In corpore“). Atvirų piliečių fondas skyrė 147 981,98 eurų projektui „Žmogus žmogui žmogus: didesnė parama žmogaus teisėms kovoje už lygybę“ (vykdytojas – Lietuvos žmogaus teisių centras). Projekto aprašyme žadama: „Projektas padidins visuomenės palaikymą LGBTI+ teisių įtvirtinimui.“ Atvirų piliečių fondas skyrė 77 650,56 eurų projektui „Lytiškumo akademija“ (vykdytojas – VšĮ „Įvairovės namai“), kuriuo siekiama didinti moksleivių „sąmoningumą“ „lyčių lygybės, smurto lyties pagrindu, LGBTI+ asmenų diskriminavimo, reprodukcinių teisių pažinimo ir supratimo klausimais“. Atvirų piliečių fondas skyrė 144 882,66 eurų projektui „Rainbow Challange“ už LGBT+ teises ir galimybes“ (vykdytojas – Tolerantiško jaunimo asociacija).

Atrodo, kad būti fondų remiamu visuomenininku gali finansiškai apsimokėti. Šį klausimą galima panagrinėti plačiau.

Ar apsimoka dirbti Atviros Lietuvos fondui?

Šioje straipsnio dalyje baigiasi tik viešai prieinamų faktų vardijimas ir prasideda spėliojimas, kuris gali būti tikslus arba ne. 

Rekvizitai.lt galima rasti šiek tiek viešai prieinamos informacijos apie Atviros Lietuvos fondo darbuotojų skaičių ir atlyginimus. Šiuo metu ALF dirba aštuoni darbuotojai, vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ 2021 m. vasarį buvo apie 2207,37  eurų. 


Žinoma, atlyginimai čia vidutiniai, o greičiausiai direktorius uždirba ne tiek pat kiek projektų koordinatorius. Pavyzdžiui, ALF įsteigtas Žmogaus teisių stebėjimo institutas neseniai paskelbė darbo pasiūlymą, kuriame siūlė 1300-1500 eurų „ant popieriaus“ projektų koordinatoriui/ei. Jeigu, pavyzdžiui, pusė ALF darbuotojų gauna 1500 eurų „ant popieriaus“, tai reikštų, kad kita pusė vidutiniškai turėtų gauti apie 3150 eurų „ant popieriaus“. 

Bendra visų ALF fondų, institutų ir centrų tendencija tokia: vadovaujančias pozicijas užima patyrę, nusipelnę visuomenininkai, o visokiai projektų koordinatoriais dirba jaunimėlis. Jei jie dirba už 1500 eurų į rankas, tai pigiai parsidavinėja. 

Bendrai paėmus ALF dirbti neapsimoka, nebent atskirai nubyrėtų iš projektinių lėšų. Brangus jaunime, jei ALF siūlo mažiau nei 250 eurų už dešimties sakinių spaudos pranešimo parengimą, tai žinokite, kad jus apgaudinėja.

Pažįstama ALF kompanija

Justinas Žilinskas, akademikas, rašytojas, aktyvus „Facebook“ komentatorius. Kaip tarptautinės teisės specialistas savo „Facebook“ sienoje skiria daug dėmesio įrodinėjimams, kad Covid-19 pasai neprieštarauja lygybės principams. Jis, anot Vikipedijos, su ALF dirbti pradėjo dar 1995 m. Šiandien jis yra ALF tarybos narys – tai nurodoma ALF puslapyje.

Kitas žinomas ALF tarybos veidas – Milda Dargužaitė, viešojoje erdvėje pristatoma kaip finansų analitikė. Ji nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. lapkričio buvo Skvernelio vyriausybės kanclerė, 2011-2014 „Investuok Lietuvoje“ vadovė ir Ekonomikos ministro patarėja, 2004-2011 Niujorke, įmonėje Goldman Sachs dirbo turto vystymo srityje (tai reiškia – padėjo turtingiesiems investuoti taip, kad jie dar labiau praturtėtų). LinkedIn platformoje ji pati rašo, kad dirba tarptautinėje, nekilnojamo turto investicijomis užsiimančioje įmonėje „Northern horizon“. 2017 m. dalyvavo kuriant organizaciją „Lyderė“, kuri savo puslapyje rašo, kad siekia „Užtikrinti lyčių balansą vadovaujančiose pozicijose“, „Mažinti visuomenėje vyraujančius stereotipus lyčių atžvilgiu“, „Pritaikyti gerąją tarptautinę praktiką moterų karjeros srityje“, „Prisidėti prie vaiko priežiūros sistemos tobulinimo Lietuvoje“.

Taip pat viešojoje erdvėje dažnai matoma Milda Ališauskienė. Ji yra VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos ir Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedrų profesorė. Paties VDU svetainėje rašoma, kad jos moksliniai interesai „religijos vaidmuo šiuolaikinėse visuomenėse, religija ir politika, lytys ir religija, religijų įvairovė ir religinis fundamentalizmas, naujosios religijos.“ LRT portale M. Ališauskienė yra komentavusi tai, ką pati pavadino „precedento neturinčiu“ LR Prezidento G. Nausėdos santykį su Lietuvos vyskupų konferencija ir teigė: „Prezidentui yra artima pozicija dviejų vyskupų, kurie į Lietuvos Katalikų Bažnyčią atsineša tokios amerikietiškos evangelinės krikščionybės sampratą, kuri šiaip jau yra pakankamai įtampoje, kai kada net konfliktuose su Šventojo Sosto politika, ypač, kas liečia socialinę politiką, visuomenės pažeidžiamas grupes“. Kritikuojami Katalikų Bažnyčios hierarchai, nes priešinasi partnerystės įstatymui ir Stambulo konvencijai. 

Taipogi Milda Ališauskienė yra kvietusi Lietuvos mokytojus į VDU organizuotus lytinio švietimo seminarus, kuriuose mokytojus ketinta „supažindinti su lyčių, seksualumo ir šeimų sampratų įvairove, jos formavimosi pagrindais ir socialinėmis pasekmėmis.“ 

Savo „LinkedIn“ puslapyje Milda Ališauskienė rašo buvusi Atviros Lietuvos fondo valdybos nare nuo 2017 m. vasario iki 2019 m. sausio. Tiesa, 15min.lt publikacijoje „Atviros Lietuvos fondas bandys atkalbėti nuo aistros „tautiniam Putinui“, pasirodžiusioje 2017 m., Milda Ališauskienė vadinama „valdybos pirmininke“. 

Šiandien Milda Ališauskienė ir toliau veikia kaip nevyriausybininkė – nuo 2019 m. sausio ji yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos (dukterinės ALF įstaigos) narė. Prieš tai (2016-2018 m.) šio instituto tarybos vadovė. 

Šio instituto direktorius yra Dainius Pūras – vaikų ir paauglių psichiatras, VU profesorius. 2007-2011 m. jis buvo Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu, 2014-2020 m. Jungtinių tautų specialusis pranešėjas teisei į fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat kelias kadencijas pabuvo Vilniaus miesto tarybos nariu, atstovaudamas Liberalų ir centro sąjungą bei Liberalų sąjūdį. Šiandien jis taip pat aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje. Jis LRT portale ragino ratifikuoti Stambulo konvenciją: „Šiandien skaitau ir girdžiu jau mintinai kažkada išmoktus Kroatijoje ir kitose valstybėse skleistus pramanus apie tariamas Stambulo konvencijos grėsmes. Kodėl šiems absurdiškiems gąsdinimams ir jų skleidėjams Lietuvos visuomenė neparodo, kur yra jų vieta?“

ALF ir susijusiose organizacijos dirba dar ir tokie žinomi žmonės kaip „saugumo ir gynybos ekspertas“ Marius Laurinavičius, buvęs bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, VDU lektorius politologas Gintaras Šumskas, teisininkas Henrikas Mickevičius, buvusi ŠMM viceministrė, VU švietimo politikos tyrėja Virginija Būdienė. Prieš tapdamas Konstitucinio teismo teisėju su ALF dirbo ir Vytautas Mizaras. 

Minėti projektai, centrai, institutai tėra tik pavyzdžiai plataus tinklo žmonių, save laikančių svarbiais visuomenininkais. Už institucinių ryšių tinklo yra neformalus pažįstamų ir draugų tinklas. Jie vieni kitiems padeda bendroje kovoje. Tik ką ta jų kova duoda Lietuvai?

Susiję

Jonas Švilpikas 6664312623712327210

Rašyti komentarą

  1. Sveiki visi,
    Aš esu privatus skolintojas, siūlau paskolą 2% tai yra teisėta įmonė su garbe ir skirtingumu, mes esame pasirengę padėti jums išspręsti bet kokias jūsų finansines problemas, siūlome visų tipų paskolas, taigi, jei jus domina šis paskolos pasiūlymas maloniai prašome susisiekti su mumis mūsų el. pašto adresu: ([email protected]) Taip pat pateikite toliau pateiktą informaciją, kad galėtume nedelsdami tęsti paskolą.

    Vardas:
    Reikalinga suma:
    Trukmė:
    Šalis:
    Paskolos paskirtis:
    Mėnesinės pajamos:
    Telefono numeris:
    Susisiekite su mumis ir nurodykite aukščiau nurodytą informaciją mūsų el. pašto adresu: [email protected]
    Pagarbiai jums visiems.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2022-04-09 17:58

    Kaip būtų gerai, jei pavardės bei organizacijų pavadinimai būtų tekste išskirtos pasviruoju ar riebesniu šriftu, arba būtų pabraukti. Ypač tiems, kas turi regimąją atmintį.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item