Gintautas Vaitoška. „Nežalokime vaikų - 80 proc. iš jų noras pakeisti lytį praeina savaime“

www.respublika.lt Antradienį Vilniuje vyko diskusija „Lyties pasirinkimas: kaip apginti tikrovę?“. Jos metu psichoterapeutas Gintautas Vaito...

www.respublika.lt

Antradienį Vilniuje vyko diskusija „Lyties pasirinkimas: kaip apginti tikrovę?“. Jos metu psichoterapeutas Gintautas Vaitoška ir politologas Vytautas Sinica pristatė naujai išleistą Rajano Andersono (Ryan Anderson) knygą „Kai Haris tapo Sale“. Pastaroji yra vertinama kaip bene geriausia translytiškumo kritika pasaulyje.

Kur mes einame?

Renginio pradžioje V. Sinica priminė, kad amerikiečių politikos filosofo R. Andersono knyga tapo pirmąja, kurią didžiausias pasaulyje internetinės prekybos tinklas „Amazon" pašalino iš prekybos dėl politinio korektiškumo priežasčių. Knyga, pasak diskusijos dalyvių, paaiškina to priežastis - joje kritiškai analizuojama tai, ką kritikuoti tapo draudžiama ar net pavojinga.

„Vakarų pasaulyje išpopuliarėjo translytiškumo ideologija, kurią galima vertinti kaip platesnę naujojo marksizmo ideologijos dalį. Ji skelbia visų mažumų, įskaitant ir seksualines, išlaisvinimą iš tradicinių normų priespaudos.

Kitaip sakant, visuomenę norima įtikinti, kad nėra vyrų ir moterų, o lytis įgyjama ne gimstant, ją galima pasirinkti. Norint to pasiekti, būtina nutildyti kitas nuomones. Siekiama, kad kritika translytiškumo idėjai taptų jei ne baudžiama, tai bent smerkiama ir persekiojama pačios visuomenės, - sakė politologas V.Sinica. - Būtent taip nutiko „netinkamai“ apie translyčius pasisakiusiai „Hario Poterio“ knygų serijos autorei Džoanai Rouling (Joanne Rowling) ar kritiškai situaciją vertinančiam kanadiečių psichologui Džordanui Pitersonui (Jordan Peterson).

Akivaizdu, kad JAV, Kanada ir nemažai Vakarų šalių sparčiu žingsniu eina šios ideologijos keliu.

Ar paseks jų pavyzdžiu tokias tendencijas demonstruojanti Lietuva? Mūsų Seimas skuba įteisinti lyties keitimą ar bausti už nepakančius pasisakymus translyčių asmenų atžvilgiu (neapykantos kalba) bei ratifikuoti Stambulo konvenciją, įpareigojančią kovoti su tradiciniu lyčių supratimu. Kitaip sakant, tie, kurie teigs, kad yra tik vyrai ir moterys, gali sulaukti persekiojimo.

Minėtos knygos autorius išsamiai paaiškina, kodėl einame šiuo pavojingu keliu ir kodėl to nereikėtų daryti.“

V. Sinica patikslino, kad nors šiandien yra rimtesnių darbų, matant, kiek dėmesio minėtos problemos eskalavimui skiria valdantieji, likusi visuomenės dalis nebegali tylėti.

„Nerimą kelia tai, kad prastumti visuomenę priešinančius įstatymus esantys valdžioje gali bandyti pasinaudodami karo fonu.

Taip pat pastebima, kad nuo pirmojo knygos išleidimo (2018 m.) pasaulyje diskusijos translytiškumo tema gerokai pasislinko ir dabar jau kalbama, kad nepilnamečiams pasikeisti lytį reikėtų leisti be tėvų žinios ar sutikimo, o pastariesiems prieštaraujant, riboti jų teises“, - perspėjo V. Sinica.

Problema sukurta dirbtinai

Taip pat buvo užduotas klausimas - kodėl tokio išskirtinio dėmesio sulaukia tik dėl savo lyties negalintys apsispręsti asmenys? Į pastarąjį atsakė psichoterapeutas G. Vaitoška, priminęs, kad translytiškumą arba lytinės tapatybės sutrikimą PSO iš psichinių ligų sąrašo išbraukė tik prieš kelerius metus.

„Klasifikacijoje šis terminas buvo taikomas tais atvejais, kai vaikas nenorėdavo priimti savo gimties ir (ar) lyties. Ir nors pastaruoju metu apie tai daug kalbama, realybėje su tuo susiduriama labai retai.

Paskaičiuota, kad translytiškumas pasireiškia kiek daugiau negu 2 proc. berniukų. Tarp mergaičių šis skaičius yra dar mažesnis. Nepaisant to, per pastaruosius keletą metų save translyčiams priskiriančių Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų padaugėjo 25 kartus, nors vaikystėje jie tokių poreikių neturėjo, - sakė jis. - Tikėtina, šias tendencijas lemia socialinė erdvė ar net savotiškas mokyklų noras turėti tokių moksleivių. Jie greitai tampa populiarūs, žinomi, kas, galimai, skatina ir kitus.

Bendra situacija smarkiai prastėja, nors paskaičiuota, kad net 80 proc. vaikų noras pakeisti lytį praeina savaime. Deja, šios aplinkybės norima nepaisyti ir brukti lyties pasirinkimo ideologiją net ir aukojant vaikų sveikatą.“

Specialisto teigimu, JK buvo paskaičiuota, kad tarp mergaičių dažniausiai apie lyties keitimą galvoja dėl savo išvaizdos kompleksuojančios ar panašias psichologines problemas jaučiančios 13-15 metų paauglės. Sulaukus 18 metų, jų požiūris šiuo klausimu pasikeičia. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad net 75 proc. į medikus besikreipusių savo lytimi nepatenkintų paauglių turėjo ir kitokių psichologinių problemų.

„Vaikų norą priklausyti kitai gimčiai ir (ar) lyčiai gali lemti ryšio su tėvu ar motina neturėjimas, visuomenės seksualizacija, formuojama viešoji nuomonė, tačiau kažkodėl bijoma kalbėti apie tokias problemas.

Tarkim, Skandinavijos šalys tokiems vaikams buvo pradėjusios naudoti cheminius brendimo blokatorius, bet netrukus buvo susivokta, kad faktiškai tai - cheminė kastracija. Tai reiškia, kad net ir tuomet, kai ši terapija nutraukiama, asmuo tampa nevaisingas.

Be to, prievarta sustabdytas brendimas neigiamai atsiliepė kaulų augimui, vaikams buvo diagnozuojamas diabetas, smegenų pakitimai ir t.t. Tai suvokę, suomiai tokius metodus leido taikyti tik pilnametystės - 21 metų - sulaukusiems asmenims. Švedai taip pat pasisako prieš blokatorių naudojimą, o JK šiuo metu netgi vyksta teismas - moteris teisiasi su jai lytį ir (ar) gimtį pakeitusia klinika“, - vardijo G. Vaitoška.

Nepateisina lūkesčių

Problemų, pasak jo, yra ir daugiau.

„Apie tai stengiamasi nekalbėti, tačiau nustatyta, kad lytį pasikeitę asmenys būna laimingi tik keletą pirmųjų metų. Vėliau pradeda reikštis ne tik psichologinės, bet ir fizinės sveikatos problemos. Tai neturėtų stebinti, nes organizmas - ne vien genitalijos. Tad jeigu jį bandoma paveikti tiek chirurginiu įsikišimu, tiek cheminiais preparatais, jis reaguoja atitinkamai.

Tokie žmonės susiduria su rimtais sveikatos sutrikimais, miršta anksčiau negu bendraamžiai, neretai pasitaiko ir savižudybių, - pasakojo psichoterapeutas. - Kartais iškyla ir kurioziškų problemų. Tarkim, JK pradėjo formuotis lesbiečių, gėjų, biseksualų bendruomenės, nebepriimančios translyčių. Mat dabar vyrai moterimis neva gali tapti ir be operacijos. Tik jausdamiesi „moterimis", jie nori suartėti su moterimis, kurios myli tik moteris. Sulaukę neigiamų atsakymų, jie pastarąsias ima kaltinti tolerancijos stoka ar išvadina transfobėmis. Būtent todėl kai kurios lesbiečių bendruomenės tokių „moterų" vengia.“

Buvo prisiminta ir Stambulo konvencija, kurią diskusijos dalyviai įvardijo kaip loginį nesusipratimą. Pasak jų, nors teigiama, kad šis dokumentas yra skirtas apsaugoti moteris nuo smurto, tuo pat metu jis ragina atsisakyti „moters" sąvokos.

Baigdamas pokalbį, G. Vaitoška akcentavo, kad susidūrus su sutrikusio ir dėl savo lyties ir (ar) gimties negalinčiu apsispręsti žmogumi, nereikia skubėti jo „gydyti" ar pritarti jo norui tapti kitos lyties. Reikia pabandyti atrasti tokio požiūrio priežastį.

„Specialistai pastebi, kad būtent psichoterapija, o ne medicininis kišimasis ar teisinis reguliavimas, padeda savęs ieškantiems žmonėms jaustis geriau. Deja, šiandien Vakarų pasaulyje vis agresyviau brukama laisvės keisti gimtį ir (ar) lytį ideologija, kurią siekiama įteisinti ir Lietuvoje“, - apibendrino jis.

Parengė Vidmantas Misevičius



Susiję

Vytautas Sinica 5971090760240297505
item