Andrius Švarplys. Teisė prieš protą

Po tokio teisėjos išaiškinimo tik sustiprėja įspūdis, kad čia buvo politinės korupcijos byla ir kad valstybės teisinė sistema nesugeba to t...

Po tokio teisėjos išaiškinimo tik sustiprėja įspūdis, kad čia buvo politinės korupcijos byla ir kad valstybės teisinė sistema nesugeba to tinkamai įvardinti.

Pozityvioji (valstybės) teisė turi atitikti prigimtinę teisę. Jeigu mes kaip visuomenė suprantame politinės korupcijos esmę, tai teisė neturi trukdyti tai įvardinti ir už tai bausti.

Politinės korupcijos esmė: kai viena privačių interesų grupė paperka politinę partiją ar atskirus politikus, kad jie veiktų jų naudai. Taip iškraipomi bendro gėrio, politinio demokratinio atstovavimo, teisinės valstybės (lygiateisiškumo) principai. Peržengiama į oligarchinės valstybės būklę. Lobizmo procedūra kažkiek saugo šitą slidų perėjimo slenkstį. Korupcinio papirkimo esminis bruožas: neskaidrumas, slaptumas, neapskaitomumas, glaudus ir intensyvus, neformalus santykių palaikymas.

Net nesusipažinus su bylos medžiaga, iš viešoje erdvėje pateiktos informacijos, mano nuomone, yra aišku, kad aplinkybių visuma rodo, jog:

1) MG Baltic siekė ir buvo įgijusi platų politinių ryšių tinklą; tiesiogiai prisidėjo prie Liberalų Sąjūdžio įkūrimo, vystymo ir nuolatinio palaikymo. Savaime tai nėra nusikaltimas, bet sudaro prielaidas oligarchiniams santykiams.

2) Šimtatūkstantinės sumos perdavimas butelio dėžutėje atitinka slaptumo, neskaidrumo, viešumo vengimo požymius. Taip nesielgia reasonable person (amerikietiškas teisinis standartas). Turint pirmą punktą, t.y. platų MG Baltic korporacijos politinės įtakos siekimą, glaudžius, intensyvius santykius gaunasi politinė korupcija. Net ir nesant konkrečios politinės naudos įrodymo.

Jeigu tuometis įstatymas nedraudė verslui finansuoti politinių partijų tokiomis didelėmis sumomis, tai pats MG Baltic politinis aktyvumas ir  operacijos neskaidrumas daro ši veiksmą korupciniu.

Jeigu, sekant šio teismo logika, visi pinigų perdavimo būdai iš verslo į politinių partijų/individualių politikų kišenes yra teisėti (pagal seną įstatymą), tuomet net ir Rubikono/dabartinio Icor šešėlinė buhalterija su Abonentu pirmoje sąrašo vietoje yra ne korupcija, o tiesiog finansavimas.

Net jei įstatymas buvo netobulas ir neva neleidžiantis įvardinti korupcijos, tai visuomet lieka teisinė interpretacija, kuri privalo užtikrinti prigimtinės (paprotinės) teisės normas. Ir jeigu kaltinimo pusė neteisingai nurodo kaltinimą, teismas gali pastatyti kaltinimą į tinkamą vietą, o ne jį visai panaikinti.

Dabar gaunasi taip, kad visuomenė supranta, jog čia buvo politinė korupcija, o teismas įrodinėja, jog čia tiesiog paprastas politinis finansavimas.

Kuo tuomet skiriasi Abonento finansavimas (A.Zuokas tik balsuodavo už Rubikonui naudingus sprendimus - tai jo politinė pareiga, kylanti iš politinio atstovavimo principo, [čia kaip priedanga]) nuo šio Teismo tvirtinamo normalaus politinės partijos finansavimo? 

Finansuoti partiją nėra nusikaltimas, bet aplinkybių visuma nulemia, ar tai normalus finansavimas ar jau oligarchinis-korupcinis.

Susiję

Įžvalgos 6791147903783040853
item