Nacionalinis susivienijimas. Dėl elektros rinkos liberalizavimo stabdymo

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijai

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai

2022 m. kovo 21 d., Vilnius

Rusijos agresija Ukrainoje verčia iš naujo įvertinti Lietuvos valstybės kritinės infrastruktūros valdymo modelius ir jų atsparumą Lietuvos užpuolimo ar kitų geopolitinių sukrėtimų sąlygomis.

Energetikos sektorius – gyvybiškai svarbiausia valstybės gyvenimo sritis, turinti  tiesioginę įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybei svarbu garantuoti ne tik tai, kad šis sektoriaus veiktų patikimai, bet ir turėti galimybę greitai bei efektyviai garantuoti energetinių resursų prieinamumą šalies gyventojams ir verslui kuo mažesnėmis kainomis.

Pastaruoju metu Lietuvos politikai vykdė eksperimentus voliuntaristiškai diegdami laisvosios rinkos mechanizmus uždarose šalies energetikos sistemose. Dar 1997 metais  Tėvynės Sąjunga ėmė vykdyti centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriaus eksperimentą, išnuomodama CŠT privataus kapitalo įmonėms.  Šiam eksperimentui pritarė ir jį tęsė kitos Lietuvą valdžiusios politinės jėgos. Kaip parodė praktika, šis eksperimentas  davė priešingus rezultatus – laisvosios rinkos mechanizmai energetikos sektoriuje buvo  neveiksmingi ar net pavojingi Valstybei. Eksperimento sukelta žala šilumos vartotojams buvo  akivaizdi, todėl palaipsniui imta atsisakyti CŠT nuomos sutarčių. Tačiau iki šiol  nebuvo kritiškai įvertintos ir sąžiningai pripažintos šio vykdyto eksperimento ydos ir įvardytos padarytų klaidų priežastys.

Dar tebesitęsiant CŠT sistemų nuomai, pradėta rinkos santykius naudoti CŠT šilumos gamyboje. Šių eksperimentų ydos ir padaryta žala visuomenei ypač išryškėjo didžiausioje Lietuvoje Vilniaus miesto CŠT sistemoje. Šilumos kaina Vilniuje padidėjo ir apytikriai tapo dvigubai didesnė negu kituose Lietuvos miestuose, kuriuose CŠT sistemos buvo gerai tvarkomos, kurie nevykdė laisvosios rinkos eksperimentų šilumos tiekimo srityje.

Tapo akivaizdu, kad būtina iš esmės keisti vadinamųjų nepriklausomų šilumos tiekėjų (NŠT) veiklą, taikant jų veiklos reguliavimą ir numatant galimybę išpirkti iš jų šilumos gamybos įrenginius. Tačiau susidariusioje situacijoje dabartinės valdančiosiosios koalicijos politinės partijos šio klausimo nekelia ir net nesvarsto.

Panašūs rinkos mechanizmai yra diegiami ir elektros tiekimo sektoriuje. Dar praėjusiais metais spaudžiant nepalankiomis valstybinio elektros tiekėjo kainomis buvo planuojama priversti smulkius elektros vartotojus pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją (NET). Praeitų metų pabaigoje paaiškėjus, kad NET siūlomos elektros kainos sparčiai auga, valdžia atidėjo rinkos liberalizavimą iki šių metų liepos 1 dienos.

Dėl karo Ukrainoje sparčiai išaugus naftos, dujų ir elektros kainoms, jų stabilumo perspektyva tapo visiškai neaiški. Todėl valdžia ėmė svarstyti galimybę dar kartą atidėti minėtą elektros rinkos liberalizavimą.

Taip politikai patvirtino, kad jų suplanuotas elektros tiekimo rinkos liberalizavimas nėra tvarus vartotojų aprūpinimo elektra būdas geopolitinių ir kitokių sukrėtimų sąlygomis. Jis nėra naudingas vartotojams, taip pat yra nepateisinamas ekonominiu bei socialiniu požiūriu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva, reguliuojanti elektros rinkos liberalizavimą, nenumato papildomų finansinių paskatų vartotojams sudaryti sutartis su NET.

Elektros, dujų ir benzino bei dyzelinio kuro tiekimas protingomis kainomis dėl jo ypatingos svarbos šalies ūkiui, gyventojų gerovei bei nacionaliniam saugumui turi būti apsaugotas nuo rinkos sukrėtimų. To neįmanoma padaryti dėl Europos Sąjungos (ES) nustatytų  ribojimų šalims narėms savarankiškai priimti sprendimus taikant PVM ir akcizų mokesčius šioje srityje, dėl  draudimo reguliuoti privačius elektros gamintojus, kurie turi neribotas galimybes ekstremalių kainų sąlygomis savanaudiškai didinti parduodamos elektros kainas.

Pažymėtina, kad esant aukštoms elektros energijos kainoms, ES turėtų neleisti dirbtinai didinti elektros kainas, stabdydama prekybą apyvartiniais taršos leidimais (ATL) arba, vykdydama intervencijas į ATL rinką ir taip galėdama sumažinti jos kainas. Tačiau ES net nėra svarstoma galimybė grąžinti šalims narėms teisę savarankiškai tvarkyti jų elektros tiekimo rinkas ir, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas bei galimybes, įgyvendinti būtinas priemones elektros kainoms mažinti.

Elgiamasi priešingai. Vadovaujantis ideologine nuostata, kad rinka turi būti viena iš ES nepolitinės valdysenos formų, greta administracinės ir teisminės valdysenos, taip pat siekiant paversti ES vieninga ekonomine erdve eliminuojant nacionalinius šalių ūkius, rinkos mechanizmai prievarta diegiami ir tose valstybių narių ekonominio gyvenimo ir ūkinės  veiklos srityse, kuriose šie mechanizmai neveikia ir net daro akivaizdžią žalą nacionaliniam ūkiui bei vartotojams.

Lietuvos valdžiai pradėjus besąlygiškai vykdyti ES direktyvas, netgi savanoriškai griežtinant jų reikalavimus, ir dirbtinai kurti ,,nepriklausomų“ elektros tiekėjų tinklą elektros brangimo išvakarėse, vartotojai pagrįstai kėlė klausimą, kodėl, nesant jokių prielaidų sukurti realią tiekėjų konkurenciją, buvo sudarytos sąlygos niekieno nekontroliuojamiems perpardavinėtojams, iš principo negalintiems prisidėti prie elektros kainų mažinimo,  taip pat papildomų intervencijų pagalba apriboti kainų augimą ekstremalių situacijų metu, krautis parazitiškai gaunamus viršpelnius vartotojų sąskaita, dangstantis ,,laisvosios rinkos“ frazeologija.

Prasidėjus karui Ukrainoje, šis klausimas visiškai akivaizdžiai ir galutinai tapo ne tik esminiu iššūkiu šalies ekonominiam ir socialiniam stabilumui, bet ir fundamentalia nacionalinio saugumo problema.

Partija Nacionalinis susivienijimas apie bręstančias problemas energetikos sektoriuje yra išdėsčiusi savo požiūrį dar 2021 m. spalio mėn. Su Nacionalinio susivienijimo pareiškimu galima susipažinti čia.

Vėliau apie šilumos, elektros ir dujų sektorių esmines problemas plačiau yra apžvelgęs Nacionalinio susivienijimo Energetikos komiteto pirmininkas Almantas Stankūnas čia ir čia.

Valdžia šioje grėsmingoje situacijoje nesiima spręsti esminių energetikos sektoriaus problemų. Dėl augančių elektros kainų apsiriboja tik socialinių kompensacijų didinimu labiausiai socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Nesiimant ryžtingų žingsnių padėčiai keisti, bus ne tik vykdomas valstybės ekonominę sąrangą deformuojantis mokesčių perskirstymas. Visų mokesčių mokėtojų sąskaita energetikos rinkoje parazitiškai veikiančios privataus kapitalo įmonės toliau susižers nepagrįstus viršpelnius iš skurstančių šalies gyventojų.

Partija Nacionalinis susivienijimas pareiškia, kad netinkamas energetikos sektorių veiklos reguliavimas kelia nacionalinio saugumo, ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepateisinamas kritines grėsmes mūsų valstybei. Todėl reikalaujame:

1. Principingai ir aiškiai  įvertinti laisvosios rinkos principų diegimo ydas ir šių principų keliamas grėsmes mūsų valstybės energetikos sektoriui.
2. Nedelsiant įstatymu įteisinti nepriklausomų šilumos tiekėjų veiklos reguliavimą, suteikiant valstybei galimybę nacionalizuoti privačių šilumos gamintojų šilumos gamybos įrenginius.
3. Atšaukti bet kokius planus, taikant spaudimą aukštesnėmis elektros energijos kainomis, priversti individualius elektros vartotojus pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.  Nedelsiant sudaryti galimybę grįžti pas visuomeninį elektros tiekėją verslo įmonėms ir privatiems vartotojams, kurie jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją.  
4. Europos Sąjungos mastu kelti klausimą dėl visų teisių grąžinimo šalims narėms savarankiškai reguliuoti visų savo energetikos ir kuro sektorių veiklą.

Nacionalinio susivienijimo valdyba