Seimo nariai dėl asmenvardžių kreipėsi į Konstitucinį Teismą

www.alkas.lt Sausio 25 d., kai Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Nr. XIIIP-535(2), pažeidžiantį Val...

www.alkas.lt

Sausio 25 d., kai Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Nr. XIIIP-535(2), pažeidžiantį Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir įteisinantį mūsų šalies piliečių asmens dokumentuose asmenvardžių įrašus ne valstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pastangomis 37 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).

Jie prašo KT įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucijoje sakoma, kad jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase būtų rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.

„Esame priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas įstatymas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Be to, pasak kreipimosi iniciatoriaus LVŽS frakcijos nario Seime akademiko Eugenijaus Jovaišos, Konstitucinis Teismas, labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą. Taip pat iškraipytų piliečių lygybės įstatymui principą, kuris nustatytas Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje.

Anot Seimo narių, nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba.

Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę.

37 Seimo nariai išreiškia viltį, kad Konstitucinis Teismas laikysis jau ne kartą pačio teismo priimtų nuostatų dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo.



Susiję

Kalbos politika 796023594380562764
item