Griežčiausius ribojimus gynęs pandemijos valdymo guru: „Atėjo laikas vėl gyventi“

Straipsnį parengė Dominykas Datkūnas.

Anksčiau populiarinęs radikaliausias „Zero Covid“ pandemijos valdymo priemones, eseistas Tomas Pueyo, kurio 2020-ųjų kovo mėnesį publikuoti tekstai paskatino valstybes skelbti karantinus visame pasaulyje, pakeitė savo nuomonę. „Žaidimo pabaiga“ rašo jis ir teigia, kad atėjo laikas skelbti apie pandemijos pabaigą.

„Dėka omikrono, vakcinų ir patirties gydant šią ligą, Covid grėsmė sumažėjo nuo 10 iki 1000 kartų“, - rašo Pueyo. Mes tebeturime išlikti atsargūs dėl galimų naujų atmainų, tačiau šiuo metu didesnę grėsmę kelia atsisakymas baigti pandemija ir toliau riboti ekonominį ir socialinį žmonių gyvenimą. 

Pueyo teigia, kad omikron atmainos sukeltas mirštamumas yra 90% mažesnis nei deltos ir 75% mažesnis nei pačios pirmosios Covid versijos, o tai daro omikroną „tik maždaug 2 kartus pavojingesnį už įprastą gripą.“ Kadangi omikronas yra ne toks pavojingas, atėjo laikas atsipalaiduoti ir atsisakyti pandeminių ribojimų, kurie, anot Pueyo, jau pasiekė iškeltus tikslus:

„2020-ųjų kovą 10 dieną pasaulis dar nesuprato, kas jo laukia. Aš išleidau straipsnį „Koronavirusas: kodėl privalome veikti dabar“, kadangi pasaulis turėjo įsitikinti, jog tai, kas įvyko Italijoje ir Irane įvyks visur kitur, jei valstybės neužsidarys karantinui. Tai pasitvirtino. Kitą savaitę publikavau tekstą „Kūjis ir šokis“, aš paaiškinau, kodėl turime užsidaryti. Tam, kad išloštume daugiau laiko ir galėtume: 1) paruošti sveikatos apsaugos sistemą; 2) išmokti kaip testuoti ir atsekti kontaktus; 3) prigaminti įrenginių, kurių staiga masiškai prireikė, tokių kaip kaukės ir ventiliatoriai; 4) pažinti virusą; 5) įvertinti kovos su virusu naudą ir žalą; 6) rasti patikimų gydymo būdų; 7) paruošti vakcinas. Visi šie punktai buvo įgyvendinti.“

Dauguma žmonių jau dabar turėtų atsipalaiduoti, tačiau vis dar ne visi. Pueyo teigia, kad „sveikatos sektoriaus darbuotojai, augančios ekonomikos, imunokompromizuoti asmenys ir vaikai“ turi likti atsargūs. Sveikatos sektoriaus darbuotojai turi įveikti omikrono bangą ir tik po jos galės nurimti. Augančios ekonomikos yra pernelyg mažai paskiepytos, tačiau pats Pueyo pripažįsta, jog delta atmainos dėka nemaža jų dalis įgijo natūralų imunitetą. Imunokompromizuoti žmonės teberizikuoja mirti nuo Covid, tačiau Pueyo viliasi, jog jie, praėjus keliems mėnesiams, koronavirusui tapus endeminiu ir ligai panašėjant į peršalimą, galės ramiau atsikvėpti. Tuo tarpu vaikai turi ir toliau saugotis viruso, nes „dauguma jų nėra paskiepyti.“

Kaip, anot Pueyo, turėtų elgtis nepaskiepytieji? Ar ir jie gali ramiau atsikvėpti?

„Šiuo metu jie yra arba augančiose ekonomikose, arba vaikai, arba antivakseriai“, - rašo Pueyo. „Kai visi norintis skiepo jį gaus, antivakseriai turės privilegiją mirti nuo viruso, jei jie to pageidauja.“

Pueyo tęsia mintį:

„Galbūt sveikatos apsaugos sistemos neturėtų gydyti jų Covid ar ilgojo Covid. Taip pat, vyksta įdomi diskusija dėl vaikų skiepijimo epidemiologiniais sumetimais. Jei būčiau valdžios vietoje aš to nedaryčiau, tačiau kodėl vaikai, kurie patys negali nuspręsti už save, turėtų gyvybės ir mirties klausimais likti savo tėvų malonėje?“

Pueyo taip pat mano, kad vyriausybės visame pasaulyje turėtų „kurti pasitikėjimą“ su visuomene savanoriškai atsisakydamos visų galių, kurias įgijo pandemijos metu, nepaisant istorinio precedento, kad valdžios linkusios „laikinas“ priemones paversti pastoviomis ir retai kada savo noru atsisako įgytos galios:

„Dauguma vyriausybių pandemijos pradžioje nebuvo linkusios naudoti kūjų (karantinų) kol jų nepribloškė smarkiai išaugę atvejų skaičiai. Bėgant laikui jos pamažu išmokti šokti (naudoti protingus ir ekonomikos nežalojančius pandemijos valdymo būdus), tačiau jos neatsisakė ir karantinų taikymo. Valdžios tebenori šokti netgi jau vakarėliui pasibaigus. Pandemijos valdymo priemonės yra tapusios jų mėgstamiausiu žaislu, bet atėjo laikas jų atsisakyti.“

Pueyo tęsia:

„Vyriausybės vengė drastiškų ribojimų, nes galvojo, kad žmonės jų nesilaikys ir nesilaikys todėl, kad jie nepasitiki valdžia. Tiesą sakant, vienas efektyviausių pandemijos valdymo būdų (testavimas, kontaktų sekimas ir izoliavimas) daugumoje Vakarų šalių nebuvo taikomas, nes jos nenorėjo brautis į žmonių privatų gyvenimą, nors tuo pat metu smaugė ekonomiką, žmonių laisvę ir kėlė grėsmę gyvybėms. Jos nenorėjo brautis į žmonių privatumą, nes bijojo, kad piliečiai tam nepritars. Piliečiai nepasitiki savo valdžia, nes praeityje ji nepasirodė patikima piliečių teisių saugojimo klausimu.“

Skirtingai nei Pueyo ankstesni darbai, šis nebus išverstas į visas labiausiai paplitusias pasaulio kalbas, nebus peržiūrėtas keliasdešimt milijonų kartų kaip dvi populiariausios jo esė ir neprisidės prie viešosios politikos formavimo keliose valstybėse. Masinę isteriją pradėti lengva, bet užbaigti sunku ir niekas daugiau nebesiklauso kadaise pasaulinio populiarumo susilaukusio eseisto. 

Prieš dvi savaites, Pueyo pranešė, kad jis „stos į kovą prieš kompaniją „Amazon“, kad jis persikraustė į Europą ir jis užims vyriausiojo produktų vadybininko pareigas kompanijoje „Ankorstore“, kuri dirba su smulkiais verslais ir padeda jiems konkuruoti su didžiosiomis interneto prekybos kompanijomis kaip „Amazon.“ Gera žinoti, kad Pueyo, kurio populiarieji „lokdauno“ manifestai padėjo sugriauti smulkius verslus visame pasaulyje, dirbs siekdamas padėti šiems verslams konkuruoti su prekybos gigantais, daugiausiai išlošusiais iš jo pasiūlytų viešosios politikos priemonių. Verta susimąstyti, ar omikronas ir vakcinos buvo vienintelės priežastys, įtikinusios jį, kad „atėjo laikas vėl gyventi?“